Vienas vienintelis lokys ir netvarkinga elektros instaliacija sukėlė didžiulį pavojų, kuris blogiausio scenarijaus atveju galėjo baigtis branduoliniu karu.
Sociologas Charlesas Perrow tokius nutikimus vadina įprastais incidentais. Anot jo, nors panašūs įvykiai nutinka retai, tačiau jie yra beveik neišvengiami, nes žmonės bando kontroliuoti itin sudėtingas sistemas.
Šiandien pasaulinė finansų sistema yra itin kompleksiška ir sudėtinga. Dėl nedidelės klaidos visa prekybos finansiniais instrumentais sistema gali sustoti akimirksniu.
Šių metų rugpjūčio 22 dieną prekyba „Nasdaq“ platformoje buvo sustabdyta trims valandoms. Sutrikimą lėmė programinė klaida „Goldman Sachs“ vidinėje sistemoje, atsakingoje už pasirinkimo sandorių sudarymą.
2012 metų rugpjūčio 1 dieną panašus sutrikimas „Knight Capital“ kainavo 390 mln. JAV dolerių. 2010 gegužės 6 dienos sutrikimas sumažino „Dow Jones“ indeksą 998,5 punktais. Rinka į pirminį kainų lygį grįžo po kelių valandų.
Kiek anksčiau, 1998 metais, žlugo rizikos draudimo fondas „Long Term Capital Management“. Priežastis – netinkamas sprendimas investuoti į išvestines finansines priemones, susijusias su Rusijos rinka. „Long Term Capital Management“ investavimo formules kūrė Nobelio premijos laureatai Myronas Scholesas ir Robertas Mertonas. Inovatyvūs šių asmenų rizikos apskaičiavimo metodai sulaukė visuotinio pripažinimo.
Deja, Nobelio premijos laureatų formulė nenumatė, kad tokie įvykiai kaip Rusijos ekonominė krizė nutinka pakankamai dažnai ir neigiamai paveikia viso pasaulio investuotojus.
C. Perrow įsitkinimu, tokie incidentai egzistuoja, nes vienu metu įvyksta du arba daugiau atskirų incidentų, kurių pasekmių iš anksto beveik neįmanoma prognozuoti. Anot jo, neretai apsaugos mechanizmai, kurių tikslas apsaugoti sistemą, dažnai tampa vienu iš incidento šaltinių.
Rugpjūčio 22 dienos incidentą lėmė trys paeiliui įvykę sutrikimai. Visų pirmą Europos prekybos sistema „Arca“ susidūrė su problemomis, bandydama prisijungti prie „Nasdaq“ akcijų biržos.
Bandydama pakartotinai prisijungti „Arca“ užtvindė „Nasdaq“ biržą naujais užsakymais ir netrukus biržos veikla buvo supančiota. Siekiant susidoroti su sutrikimais įsijungė atsarginių duomenų įrašymo sistemos, tačiau klaida šios sistemos programinėje įrangoje visiškai suparalyžiavo „Nasdaq“ darbą.
Knygoje „Įprasti incidentai“ C. Perrow tvirtina, kad tokius sutrikimus lemia ne tik techninės bei programinės įrangos klaidos, bet ir žmonės bei jų motyvai.
Sudėtinga finansų sistema yra puiki terpė nesąžiningiems brokeriams. Pakanka prisiminti „JP Morgan Chase“ brokerį, sugebėjusį nepastebimai prarasti 6 mlrd. JAV dolerių. Tuo pat metu banko vadovas Jamie Dimonas tvirtino, esą banke viskas vyksta pagal planą. Tuo tarpu „MF Global“, kuriam vadovavo buvęs Niudžersio gubernatorius ir „Goldman Sachs“ vadovas Jonas Corzine'as, buvo priversta skelbti bankrotą, nes ptyrė 1,6 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Iš šių pinigų net 700 mln. JAV dolerių buvo neteisėtai perkelti iš klientų sąskaitų.
Anot C. Perrow, išeitis paprasta – didelę rizikią keliančios sistemos, tokios kaip branduolinės jėgainės, turi būti kuriamos tik išimtiniais atvejais.
Deja, finansų pasauliui šis patarimas netinka. Šiuolaikinė ekonomika negali veikti be valiutos kursų rizikos draudimo sandorių, ateities sandorių ir kitų išvestinių finansinių instrumentų. Papildomos apsaugos priemonės taip pat nepadės apsisaugoti nuo galimų sutrikimų, nes sistema taps dar sudėtingesnė.
Kaip sumažinti finansų rinkų keliamą riziką? Pradėti derėtų nuo perteklinės prekybos biržoje sumažinimo. Nėra jokios logiškos priežasties dėl kurios visuomenė turėtų prisiimti riziką už superkompiuterių aukšto dažnio prekybą išvestiniais finansiniais instrumentais. Pastaroji prekybos rūšis tarp kompiuterių sudaro net 50 proc. visos biržos prekybos. Visuomenei nereikia, kad kažkas pasipelnytų iš 4 trln. JAV dolerių vertės kasdienės užsienio valiutos apyvartos.
Nobelio premijos laureatas Jamesas Tobinas dar 1972 metais pasiūlė apmokestinti kai kuriuos finansinius sandorius. Vos 0,1 proc. mokesčio tarifas reikšmingai sumažintų spekuliacinę prekybą. Mažesnės prekybos apimtys sumažintų ir netikėto incidento tikimybę.
Žinoma, Tobino mokestis sumažintų rinkos likvidumą. Ši priemonė nėra panacėja, kuri galėtų visiškai užkirsti kelią incidentams ateityje. Be to, finansų pasaulio atstovai vieningai stotų į kovą su tokiais mokesčiais, bei pranašautų pasaulinės ekonomikos stagnaciją.
Vis dėlto esama padėtis yra netoleruotina, nes dažnėjant incidentų skaičiui biržoje, milžiniškos netektys finansų pasaulyje gali tapti pernelyg kasdienišku reiškiniu.
