Darbo grupė grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti žada balandžio viduryje pateikti Vyriausybei euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 metų planą.
,,Balandžio mėnesį ši darbo grupė planuoja susirinkti ir galutinai pritarti euro įvedimo plano pakeitimams, kurie bus teikiami yriausybei tvirtinti“, - pirmadienį po pirmojo darbo grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti posėdžio žurnalistams sakė šios darbo grupės vadovas finansų ministras Rimantas Šadžius. Jo teigimu, iki to laiko šešios ekspertų grupės apsvarstys, kaip reikėtų koreguoti euro įvedimo Lietuvoje planą, kuris buvo parengtas dar 2005 metais, ir pateiks siūlomus pakeitimus.
,,Pati svarbiausia dalis – žmonių, vartotojų apsauga (...) kad būtų tinkamas ir korektiškas verslo elgesys su vartotojais, kainos būtų sąžiningai nurodomos, kad nebūtų sukčiaujama įvedimo metu“, - aiškino finansų ministras.
Anot jo, teks spręsti ir techninius klausimus, pavyzdžiui, kaip vyks keitimas, kaip grynaisiais pinigais bus aprūpinami bankomatai, kada bankuose prasidės litų keitimas į eurus. ,,Pakeisti reikės pakankamai daug litų. Lietuvoje yra apie 10 mlrd. litų, jeigu skaičiuosime banknotais – apie 90 ar 100 mln. banknotų“, - sakė R. Šadžius.
Finansų ministras kol kas neatskleidžia, kiek Lietuvai kainuos perėjimas prie vieningos ES valiutos, tačiau tvirtina, kad tai būsią naudinga. ,,Manau, kad ekonominė nauda, kurią Lietuva turės įsivedusi eurą ir prisijungusi prie euro zonos, šimeteriopai viršys tas sąnaudas, kurias mes turėsime“, - atsakė finansų ministras. Jo teigimu, valstybė planuoja finansuoti euro įvedimą iš bendrųjų veiklai skirtų lėšų.
Nors Lietuvai įsivesti eurą prieš 7 metus, nuo 2007 metų, sutrukdė pernelyg didelė infliacija, kurią sukėlė kai kurių kainų šuolis, R. Šadžius leidžia suprasti, kad dirbtinai reguliuoti kainų ir šį kartą neketinama. ,,Dirbtinis kainų reguliavimas gali atsisukti prieš mus. Atitikti Mastrichto kriterijų, kainų stabilumo kriterijų vien tą konkrečią dieną ar mėnesį nepakanka, mesturime ir sau, ir kiriems parodyti, kad mes tvariai tenkiname šį kriterijų, kad Lietuvoje kainos nedidėja sparčiau negu reikia ir artimiausius dvejus metus nedidės sparčiau negu euro zonoje“, - aiškino finansų ministras. Jis pridūrė manantis, kad infliacija Lietuvoje šiuo metu atitinka ,,gero tvaraus ekonomikos vystymosi paramentrus“.
Keturis pagrindiniai Mastrichto kriterijai, kuriuos turi attikti šalys, norinčios įsivesti eurą, yra infliacija, kuri trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių vidurkį gali viršyti ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Metinis šalies biudžeto deficitas neturi viršyti deficitas neturi viršyti 3 procentų BVP, o valstybės skola neturi viršyti 60 procentų BVP. Taip pat reikalaujama, kad per dvejus paskutinius metus valstybė nebūtų devalvavusi savo valiutos, o ilgalaikė palūkanų norma negali viršyti trijų geriausius rodiklius turinčių šalių normos daugiau negu 2 procentais.