Per artimiausiais dvi tris savaites Finansų ministerija numato pateikti patikslintas šalies šių metų makroekonomines prognozes. Finansų ministerijos Makroekonomikos skyriaus vedėjas Ričardas Kasperavičius “Eltai” sakė, kad šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) liks artimos ankstesnei ministerijos prognozei, bet pusmečio rezultatai jau dabar formuoja BVP augimo lūkesčius, artimus 6,5 proc.
"Artimiausiu metu mes įvertinsime ūkio tendencijas su kitų ministerijų ekspertais ir paskelbsime atnaujintas makroekonomines prognozes", - sakė Finansų ministerijos atstovas.
Įvertinusi Statistikos departamento peržiūrėtus duomenis už 2002 metus bei ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija balandžio 18 dieną BVP prognozę šiems metams padidino 1,2 proc. punkto - iki 6,1 proc.
Išankstiniu antradienį (07.29) paskelbtu Statistikos departamento vertinimu, šių metų pirmąjį pusmetį sukurtas bendrasis vidaus produktas siekė 25 mlrd. 608 mln. litų veikusiomis kainomis ir, palyginti su 2002 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 7,7 procento.
"Realus ūkio augimas pirmąjį pusmetį tikrai spartus. Tai iš dalies lėmė tai, kad pernai pirmąjį ketvirtį remontui buvo sustabdyta "Mažeikių nafta", o šiemet ji geriau buvo aprūpinama žaliavomis, todėl gamyba didėjo, palyginti su praėjusiais metais, ir tai padidino pirmojo ketvirčio, kartu ir pirmojo pusmečio BVP", - komentavo R. Kasperavičius.
Pernai realus BVP augimas antrąjį pusmetį buvo 7,4 proc. - daug spartesnis nei pirmąjį (5,9 proc.), todėl, R. Kasperavičiaus nuomone, dėl pernai palyginti didelės bazės šiemet antrąjį pusmetį šis makroekonomikos rodiklis gali būti mažesnis nei pirmąjį pusmetį. "Bet šių metų BVP augimas bus artimas Finansų ministerijos prognozei ir svyruos apie 6,5 proc.", - svarstė R. Kasperavičius.
Jis atkreipė dėmesį į tai, jog Statistikos departamento paskelbta antrojo ketvirčio BVP struktūra rodo, kad šalies ūkio augimą lemiantys veiksniai yra subalansuoti. Kaip prognozuota, vyko spartus eksporto didėjimas ir investicijų augimas. "Kiek netikėtai nustebino, kad sulėtėjo galutinis vartojimas pirmąjį ketvirtį - jis išaugo tik 4 procentais. Turint galvoje, kad ėmė labai mažėti galutinio vartojimo ir investicijų kainos, galima teigti, kad defliacija persidavė iš eksporto ir importo kainų vidaus kainų lygiui. Tai šiek tiek nauja, palyginti su 2001-aisiais ir 2002-aisiais, kada BVP defliacija buvo veikiama išskirtinai eksporto kainų mažėjimo", - pažymėjo Finansų ministerijos Makroekonomikos skyriaus vedėjas. Todėl mokestinė PVM bazė augo daug mažiau, nei prognozavo nepriklausomi ekspertai, taip pat ir Finansų ministerija. Ši institucija visą laiką prognozavo mažiausią galutinio vartojimo augimą.
Komentuodamas pusmečio rezultatus, R. Kasperavičius pažymėjo, kad BVP defliacija tebesitęsia - tai lėmė didesnis valiutos kurso augimas, negu buvo suderinta pagal prognozavimo prielaidas su Europos Komisijos ekspertais. "Lito kurso kilimas veikia kainas, todėl spartus realaus BVP augimas nelemia adekvačiai gražaus tiek įmonių, tiek valstybės finansų gerėjimo. Tai priklauso nuo nominalių dydžių, nuo verčių, o jos dėl defliacijos auga daug lėčiau nei realus BVP. Paprastai sakant, dirbama daugiau, bet už mažesnę kainą, ir įplaukų gavimas yra lėtesnis, nei būtų infliacijos sąlygomis. Pirmojo pusmečio nominalios BVP vertės augimas buvo tik 7 procentai - 0,7 procento mažesnis už realaus BVP augimą", - aiškino Finansų ministerijos atstovas.
Pasak Statistikos departamento pranešimo, pirmąjį pusmetį daugiau bendrosios pridėtinės vertės sukurta visose veiklos rūšyse. Didžiausias pakilimas, palyginti su 2002 metų atitinkamu laikotarpiu, buvo su gamyba ir vartojimu susijusiose veiklos rūšyse: apdirbamojoje pramonėje, elektros, dujų ir vandens tiekime, statyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje.
Per antrąjį ketvirtį veikusiomis kainomis sukurta 13 mlrd. 395 mln. litų bendrojo vidaus produkto. Realiai bendrasis vidaus produktas padidėjo 6,1 proc., palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, ir 7,2 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Bendroji pridėtinė vertė sparčiausiai didėjo žemės ūkio, išgaunamosios pramonės, elektros dujų ir vandens tiekimo, statybos, mažmeninės prekybos, viešbučių ir restoranų veiklos rūšyse. Apdirbamosios pramonės veikloje sukurtos pridėtinės vertės augimas buvo mažesnis nei šalies.
Per antrąjį ketvirtį vienam šalies gyventojui teko 3 tūkst. 873 litai bendrojo vidaus produkto. Tai 6,5 proc. daugiau nei prieš metus.
Statistikos departamento ekonometrinių tyrimų skyriaus vedėja Bronislava Kaminskienė “Eltai” nurodė, kad paprastai šios institucijos skelbiamas išankstinis BVP vertinimas skiriasi nuo BVP, vėliau apskaičiuoto pagal nacionalines sąskaitas, labai nedaug - viena kita procento dalimi, o kartais ir visiškai sutampa. "Mes prognozavome, kad pirmojo ketvirčio BVP bus 9,1 procento, o vėliau buvo paskaičiuota, kad ūkio augimas siekia 9,4 proc.", - priminė B. Kaminskienė.
Ji minėjo, kad praėjus metams po preliminaraus rezultato paskelbimo jis tikslinamas pirmą kartą, o po to gali būti dar patikslintas po 18 mėnesių, įvertinus papildomai gautą informaciją.
ELTA
