„Vilioja, kad sumokėjęs nedidelę sumą, gali tikėtis išlošti labai daug – pinigus, kurių gyvenime gal ir neuždirbsi. Ta suma atrodo taip viliojančiai ir tokia didelė, kad žmonės tiesiog pamiršta, kad tikimybių teorija tikrai rodo ženklus ne jų naudai ir kad didesnė tikimybė yra pralošti ir nieko negauti negu išlošti ir atgauti savo sumokėtus pinigus“, - laidoje „Žvilgsnis“ penktadienį sakė J. Varanauskienė.
Pasak jos, tikimybė laimėti aukso puodą – kad žmogus atspės visą skaičių eilutę, kuri yra prašoma – yra viena iš keliolikos milijonų.
„Mokslininkai yra suradę kitokių palyginimų: tikimybė būti nutrenktam žaibo yra 30 kartų didesnė nei išlošti aukso puodą. Arba kiek reikėtų lošti, kad galbūt išloščiau, pirkdamas vieną bilietą per savaitę – tai 134 000 metų. Tie skaičiai yra tokie dideli ir neįtikėtini, kad matematikai kartais juokauja: išlošti aukso puodą tikimybė yra beveik vienoda – ar tu perki bilietą, ar ne“, - sakė J. Varanauskienė.
Ji teigė dalyvavimą loterijose suprantanti kaip žaidimą, bet ne būdą prasimanyti pinigų. Be to, J. Varanauskienė pažymi, kad loterijos dažniausiai suvilioja skurdesnius žmones, kurie taip patenka į savotišką užburtą ratą:
„Tai suvilioja tokius žmones, kuriems atrodo, kad kitokios vilties nėra, bet čia tarsi įsisukama į tokį užburtą ratą. Viena vertus, žmogus, kuris gali rasti turto paieškoms ar kaupimui tik eurą per savaitę, nelabai turi iš ko pasirinkti ir jam tas bilietas belieka, bet kita vertus, kai jis išleidžia pinigus bilietui, tikrai nebeturi pinigų geresnėms investicijoms“, - kalbėjo J. Varanauskienė.
