Vilius Petkauskas
Europos parlamente vykstant diskusijai dėl Algirdo Šemetos remiamo finansinių sandorių mokesčio (FSM). Graikijos atstovė Europos parlamente Anni Podimata teigė mananti, kad kompromisas dėl Finansinių santykių mokesčio nekeičia pasiūlymo prasmės.
„Nors kilo ilgai buvo nesutariama dėl įvairių mokesčio apsektų, likome ištikimo savo tikslui – mažinti slepiamų mokesčių skaičių ir adekvačiai elgtis krizės akivaizdoje, kuomet mums reikia papildomų lėšų“, – pasakojo Graikijos atstovė. A. Podimata pridūrė, kad FSM mokestis gražina finansines institucijas prie jų ištakų – prisidėti prie visuomenės raidos.
FSM kritikų laikoma bausme finansų institucijoms dėl praėjusio dešimtmečio pabaigoje praūžusioje finansų krizėje, kuri nusiuntė Vakarų pasaulį į recesiją, kuri kai kuriose šalyse tęsiasi iki dabar. Tuo tarpu Algirdas Šemeta Europos parlamente teigė besidžiaugiantis, kad pavyko suderinti interesus dėl įvairių mokesčio aspektų. Komisaras pritarė Europos parlamento siūlymui taikyti pereinamąjį laikotarpį pensijų fondams, taip išvengiant pirminio šoko, tačiau nesutiko su nuomone, kad reikia daugiau išimčių, nes šios atvertų kelią mokesčių vengimui, prieš kurį yra stabiliai kovojama.
„Labai sunku apibrėžti kas yra naudinga rinkos likvidumui, todėl negalima daryti išimčių, kurios vėl gi keltų sunkumų, taikant mokestį“, – pridūrė A. Šemeta
Kai kurie Europos parlamento nariai išreiškė stirpų pasipriešinimą finansinėms institucijoms taikomam mokesčiui, teigdami, kad didžiausią naštą pjaus smulkūs biržos makleriai, o bankai ir kitos didelės finansų institucijos tik sustiprės dėl sumažėjusios konkurencijos. „Nors nepritariu bankų vykdytai veiklai, nauji mokesčiai niekada neskatino ekonomikos augimo. Pagrindinė problema šiuo metu ne bankų veikla, o didelės skolos“, – emocijomis tryško Jungtinės Karalystės atstovas Europos Parlamente, Godfrey Bloomas.
Rytoj Europos parlamentas balsuos dėl finansinių sandorių mokesčio (FSM), kuris daugelio ekonomistų bei finansinių institucijų laikomas kontraversišku. Europos Komisija siūlo, kad sandoriai akcijomis ir skolos vertybiniais popieriais būtų apmokestinami 0,1 proc. nuo sandorio vertės, o išvestinės finansinės priemonės - 0,01 procento.
Vis dėlto tokie tarifai būtų taikomi tik nuo 2017 metų. Po ilgų diskusijų pasiūlytą taikyti perinamąjį laikotarpį, kurio metu galiotų mažesnis mokestis – valstybės skolos vertybiniai popieriai būtų apmokestinami 0,05 proc. dydžio tarifu, kaip ir pensijų fondų prekyba akcijomis ir skolos vertybiniai popieriai, tuo tarpu išvestinėms finansinėms priemonėms būtų taikomas vos 0,005 proc. vertės tarifas. Euro komisaro Algirdo Šemetos aktyviai remiamas mokestis galiotų ne visose, o 11 ES valstybių, kurios yra įsivedusios bendrą valiutą – eurą.
Gegužę Vilniuje viešėjęs nepriklausomas finansų bendrovės „Morgan Stanley“ valdybos narys Seras Howardas Daviesas žurnalistams teigė, kad Europos politikams labai lengva kalbėti apie mokestį, kuris iš esmės paveiks tik Jungtinę Karalystę. „Mano turimais duomenimis, net 65 proc. iš FSM gaunamų pajamų sumokėtų Londonas. Tad būtų tas pats, jei britai su euro zonos krize siūlytų kovoti apmokestinant sūrį ar dešreles, o tai užgultų prancūzų ir vokiečių pečius“, – ironizavo ekonomistas.
Tuo tarpu Britų bankų asociacijos (BBA) vadovas Anthiny Browne’as išreiškė susirūpinimą, kad pritaikius FSM nukentės Europos bankų konkurencingumas tarptautinėje rinkoje. „Europos bankų konkurencingumas, palyginti su kitų regionų bankais, tarptautinėje rinkoje mažės dėl išaugusių sąnaudų. Turime užtikrinti, kad mūsų verslas bus pajėgus varžytis su JAV ir kitų šalių bankais, o FSM šiam tikslui trukdo“, – Ekonomika.lt pasakojo britas.
