Tokias K. Zakulio kalbas paskatino Magnickio afera Rusijoje, į kurios tyrimą yra įsitraukusi pašnekovo vadovaujama komisija. Advokatas Sergėjus Magnickis 2008 metais apkaltino Rusijos pareigūnus mokesčių vengimu, dėl kurio valstybė neteko 235 mln. JAV dolerių. Pasak S. Magnickio, kuris vėliau Rusijos valdžios buvo areštuotas ir mirė kalėjime dėl negydomos ligos, kolegų, 63 mln. JAV dolerių iš prarastų pinigų buvo išplauti per šešis Latvijos bankus 2007 metais. S. Magnickio darbdavys „Hermitage Capital Management“ pernai kreipėsi į Latvijos pareigūnus, prašydamas ištirti kaltinimus.
FKTK pripažino vieno banko kaltę ir davė jam 100 tūkst. latų baudą. Bet, anot BNE žurnalisto Mike’o Collier, K. Zakulis teigia, kad tai, kas vyksta Latvijoje, kalbant apie mokesčių vengimą, vyksta visame pasaulyje.
Tiesa, Latvija skiriasi nuo daugelio kitų šalių tuo, kad FKTK atsisako pasakyti, kada bankui skyrė baudą ir apskritai, kokiam bankui ją skyrė. Latvijos sistemoje tokia informacija yra neviešinama, teigia K. Zakulis. Taip esą išlaikomas finansinis stabilumas. Tiesa, jeigu nori, FKTK gali paviešinti banką, kuriam skirta bauda. Tačiau, anot K. Zakulio, susidomėjimas Magnickio byla nėra pagrindas šiems duomenims atskleisti.
Daugelis įtakingų žiniasklaidos kanalų („Financial Times”, „Reuters”, „The Guardian”, „Der Spiegel”, „Wall Street Journal”, „Bloomberg”) yra paskelbę straipsnius apie tai, kaip Latvija tampa nauju mokesčiu rojumi, primenančiu Kiprą. Tokius straipsnius lėmė tai, kad Latvijoje indėlius gali turėti ne šalies gyventojai, čia yra daug lengvatinių mokesčių zonų agentūrų bei smulkių investicinių bankų.
Netgi Latvijos komercinių bankų asociacija norėtų, kad nubaustasis bankas būtų paviešintas. Toks noras atmeta R. Zakulio teiginius, kad banko paviešinimas paskatintų paniką bankų rinkoje. Kol nėra atskleista ši informacija įtarimo šešėlis krinta ant visų šešių S. Magnickio advokatų įvardintų bankų.
FTKT taip pat teigia, kad daugeliu atvejų bankai negalėjo identifikuoti su Magnickio byla susijusių operacijų kaip įtartinų ir apie jas pranešti. Esą jos nesiskyrė nuo kitų mokėjimų ir sudarė nedidelę dalį visos apyvartos.
Tuo pat metu, kai FTKT priėmė sprendimą nubausti banką, Latvija nekantriai laukė kito svarbaus sprendimo – ar Europos Komisija ir Europos centrinis bankas leis šaliai prisijungti prie euro zonos. Tuo pat metu istorijos apie Latviją, kaip „naująjį Kiprą“ buvo pasiekusios viršūnę.
Tad, anot BNE, FTKT atidėliojo pranešimą apie Magnickio bylos eigą Latvijoje. Taip esą išvengta papildomų nemalonių antraščių šaliai svarbiu metu. Latvijos valdžios pareigūnai tai neigia.
Tačiau, rašo BNE, kai esminė informacija apie tokias bylas yra laikoma nuo visuomenės akių, nenuostabu, kad vaizduotė užpildo spragas ir spekuliacijos apie Latvijos bankų sistemą tęsiasi.
Ironiška, tačiau kai Latvija prisijungs prie prie euro zonos kitų metų sausio pirmą dieną, jai reikės pradėti viešinti duomenis, kuriuos dabar slepia FTKT.
