Viena opiausių karinės integracijos į NATO požiūriu Baltijos šalims problemų - nesugebėjimas užtikrinti oro policijos funkcijų - rado atgarsį įtakingame Didžiosios Britanijos verslo ir politikos dienraštyje "Financial Times".
Kaip trečiadienį rašo "Financial Times", Baltijos šalys primygtinai prašo, jog NATO apsaugotų jų oro erdvę, o tai esanti neatskiriama kolektyvinių gynybos priemonių visoms Aljanso narėms dalis.
Anot dienraščio, Baltijos šalys neturi oro gynybos priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo tokių grėsmių, kaip orlaivių užgrobimas. Siekdamos užlopyti šią spragą, prieš kelis mėnesius Baltijos šalys paprašė NATO apsaugoti jų oro erdvę.
"Jos paprasčiausiai prašo tų pačių teisių, kaip ir kitos valstybės narės, ir dar negavo atsakymo", - cituoja dienraštis neįvardytą Rytų Europos diplomatą.
Anot dienraščio, šis klausimas - jautri tema Aljansui, kuriam iškyla sunkumų vykdant taikos įvedimo misiją Afganistane.
"Derėtų iškelti klausimą, ar kolektyvinė gynyba jos tradicine prasme šiuo metu išties reikalinga. Šaltojo karo grėsmės išnyko, todėl šioms šalims negrasinama įprasta to žodžio prasme. Kilus naujoms terorizmo grėsmėms, tokioms, kaip lėktuvų užgrobimas, tikriausiai turime ieškoti kitų galimybių, pavyzdžiui, joms kartu plėtojant savo gynybą", - dienraštis cituoja neįvardytą NATO valstybės pareigūną.
Anot "Financial Times", kai kurios Aljanso šalys, tarp jų - ir Turkija, teigia, kad jeigu NATO nesugebės suteikti Baltijos šalims "saugumo skėčio", tai bus "signalas, jog lėtai byra NATO gebėjimas užtikrinti kolektyvinę gynybą".
Dienraštis primena ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Ivanovo įspėjimą, kad Rusija nesitaikstys su naujų Aljanso bazių steigimu naujų NATO narių teritorijoje.
Anot straipsnio, NATO pareigūnai teigia, jog jeigu jie sutars nusiųsti savo lėktuvus į Baltijos šalis, tai nebūsiantis agresyvus žingsnis.
Kaip žinoma, likus vos keliolikai savaičių iki naujų narių priėmimo į NATO, visavertės oro erdvės apsaugos pajėgumų nebuvimas yra viena opiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemų.
Vasario pradžioje Miunchene Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevčius ir Latvijos bei Estijos gynybos ministrai Girtas Valdis Kristovskis ir Margusas Hansonas pasirašė komunikatą dėl bendrų veiksmų oro erdvės kontrolės srityje. Komunikate numatoma glaudžiai konsultuotis su NATO pajėgomis, kaip kontroliuoti regiono erdvę, efektyviai įsijungti į Aljanso gynybos kontekstą.
Be kita ko, komunikate įvardyta, kad oro erdvės stebėjimo centras Karmėlavoje iki galutinio sprendimo, kurį vėliau priimtų NATO karinė vadovybė, bus regioninė oro erdvės kontrolės vadavietė. Kaip pagrindinis aerodromas oro policijos funkcijai užtikrinti minimas Zoknių oro uostas, kur įsikūrusi Lietuvos karinių oro pajėgų Pirmoji bazė. Kaip alternatyviniai aerodromai minimi Amario Estijoje ir Lielvardės Latvijoje.
Trys Baltijos šalys, padedamos Vakarų sąjungininkių, jau kelerius metus įgyvendina oro erdvės bendros stebėjimo sistemos BALTNET projektą. Minėtoji oro erdvės stebėjimo sistema, kurios regioninis centras yra įsikūręs Karmėlavoje prie Kauno, netrukus taps NATO oro erdvės kontrolės sistemos dalimi.
Baltijos šalys dėl savo neišplėtotų karinių oro pajėgų kol kas realiai negali užtikrinti oro erdvės apsaugos ir atlikti vadinamosios oro policijos funkcijos - užkardyti galimus oro erdvės pažeidimus, nutupdyti nuo kurso netyčia ar piktavališkai nukrypusius orlaivius.
Šiuo metu, dalyvaujant NATO ekspertams, rengiantiems net kelias studijas, ieškoma šios problemos sprendimo. Lietuvos kariškių teigimu, vienas iš galimų variantų - kol Baltijos šalys kurs plėtos savo oro gynybos pajėgumus, "oro policijos" funkcijas atliks kurios nors iš Aljanso valstybių orlaiviai.
Būtinybę padėti Aljanso naujokėms spręsti "oro policijos" problemą įvardijo ir JAV gynybos sekretorius surengęs Donaldas Rumsfeldas (Ramsfeldas). Neseniai susitikime su būsimųjų septynių NATO narių gynybos ministrais jis pažymėjo, kad NATO turi suteikti paramą naujoms narėms toms funkcijoms atlikti, kurioms jos neturi pajėgumų, pavyzdžiui, oro erdvės apsaugai ir kontrolei.
Lietuvoje su Švedijos pagalba sukurtas Oro gynybos batalionas kol kas aprūpintas tik zenitiniais artileriniais pabūklais "L-70", kurių baterija saugo oro erdvę prie Ignalinos atominės elektrinės. Lietuva pasirašė sutartį su JAV dėl oro gynybos nešiojamų raketinių sistemų.
"Stinger" įsigijimo, tačiau šios sistemos bus patiektos tik 2006-siais metais ir teks daugiausia kariuomenės oro gynybos padaliniams. Lietuva taip pat tariasi su Norvegija dėl planuojamo vidutinio nuotolio zenitinių raketinių sistemų "RBS-70" neatlygintino perdavimo Lietuvai.
Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių savo karinėse oro pajėgose turi reaktyvinių lėktuvų grandį - oro erdvę dabar saugo KOP čekų gamybos lengvieji atakos lėktuvai "L-39 Albatros". Iš šešių KOP turimų tokio tipo orlaivių eksploatuojami du, dar du remontuotini, tačiau po remonto galės būti eksploatuojami. Likę du lėktuvai eksploatacijai netinkami.
"L-39" "oro policijos" funkcijas gali atlikti tik šviesiu paros metu, nes lėktuvuose nėra nakties ir blogo oro sąlygoms reikalingų navigacijos prietaisų ir radarų.
Nors minėtųjų lėktuvų neplanuojama modernizuoti, "Albatrosų" atsisakyti neketinama, nes juos eksploatuojant, galima išlaikyti pilotų kvalifikaciją ir deramą antžeminių tarnybų parengtį.
Atnaujinant lėktuvų mazgų resursus, "L-39" eksploatacija bus tęsiama. "L-39" dislokuoti Zokniuose.
Karinės oro pajėgos bei NATO sąjungininkai rengia Lietuvos KOP perspektyvų studijas, kuriose, be kita ko, bus išvados ir dėl poreikių "oro policijai".
Anksčiau Lietuvos KOP vadas pulkininkas Edvardas Mažeikis BNS yra sakęs, jog jeigu Lietuvos oro erdvės "oro policijos" funkcijas vykdytų kaimyninės šalys, turinčios tam tinkamų orlaivių, tektų spręsti sudėtingus diplomatinius, teisinius ir ekonominius klausimus.
Kai kuriose NATO valstybėse įstatymai draudžia taikos metu naudoti karinius lėktuvus kitose valstybėse.
"Sunku įsivaizduoti, kad kuri nors valstybė sutiktų, kad jos lėktuvas svetimos šalies oro erdvėje imtųsi prievartinių veiksmų prieš, pavyzdžiui, teroristų užgrobtą civilinį orlaivį", - yra sakęs E.Mažeikis.
BNS
