Pirmadienį Europos Komisija patvirtino 10 būsimų Europos Sąjungos (ES) narių komisarus, tačiau šį veiksmą temdė svarstymai, ar leisti ES institucijose dirbti pareigūnams, sovietmečiu atstovavusiems komunistiniams režimams, praneša britų dienraštis "Financial Times".
Praėjusią savaitę stambiausia ES politinė grupė, dešiniųjų pakraipos "Europos liaudies" partija, priėmė rezoliuciją, prašiusią būsimas ES nares suformuoti komitetus, kad šie ištirtų sovietų eros metais įvykdytus nusikaltimus, ir raginančią prieštaringą praeitį turinčius politikus darbo ES institucijose nesiekti. Tačiau Komisija pareiškė, kad į "raganų medžioklę" nesivels ir tik patikrins, ar būsimieji pareigūnai neturi policijos įrašų.
"Europos liaudies" partijos rezoliuciją priimti pasiūlė Vengrijos dešiniosios pakraipos "Fidesz" partijos atstovas Jozsefas Szajeris.
Diskusijos dėl to, ar leisti buvusiems komunistams - ypač tiems, kurie turėjo ryšių su savo šalių slaptosiomis tarnybomis - tapti komisarais, sukėlė dalies būsimųjų ES narių politikų pyktį. Buvęs Estijos ministras pirmininkas Siimas Kallasas (Simas Kalasas) ilgą laiką buvo sovietų Komunistų partijos narys. Dauguma kitų naujųjų komisarų yra savo šalių vyriausybių nariai.
Iki šiol nėra visiškai aišku, kokį darbą atliks naujieji komisarai. Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) ir 19 jo kolegų greitu metu nuspręs, kaip naujiesiems komisarams paskirstyti veiklos sritis ir užtikrinti, kad jie bus daugiau nei, vieno pareigūno žodžiais, "nauji pareigūnai su BMV automobiliais".
Šešis mėnesius naujieji komisarai padės dabartiniams Europos Komisijos nariams. Spalio mėnesį komisarų skaičius sumažės nuo 30 iki 25, o būsimųjų narių komisarai gali būti perrinkti kitai penkerių metų kadencijai.
ELTA
