Valstybės modelis, sukurtas vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš esmės yra korupcinis, kai per politikus veikia tam tikros verslininkų grupės. Tą pakeisti būtų galima dalį politinės galios perduodant visuomenei, tačiau tam nėra sutelktos politinės valios, teigia filosofas Vytautas Rubavičius.
„Verslininkai kūrė politinę sistemą nuo 1990 metų. Tai buvo tie veikėjai, kurie atmetė visą ideologiją, iš esmės darė verslą ir pagal savo supratimą kūrė politinę sistemą. Prie tų įžymiųjų, kurie kūrė politinę sistemą, mes galime išvardinti visus dabartinius didžiuosius: Ar Bronislovas Lubys nekūrė politinės sistemos? Nebuvo politikoje? Ar jis ta politine sistema nepanaudojo? Visi panaudojo. Adolfas Šleževičius - ar jis ne verslininkas? Ar Aleksandras Abišala nėra verslininku kitoje srityje? Visi jie tapo labai įtakingais verslininkais su labai dideliais kapitalais", - kalbėjo V. Rubavičius pirmadienį per naujienų agentūroje ELTA surengtą apskritojo stalo diskusiją „Kodėl šalies verslininkai eina į politiką?"
Šie žmonės, anot filosofo, sukūrė tokią situaciją, kai didžiosios grupės turi didelį pranašumą per politikus, nes politikai sukūrė jiems tam tikras išskirtines sąlygas.
„Aš tą sistemą, kurią sukūrė šitie politikai ir verslo didžiūnai nuo 1990 metų, vadinu korupcinės valstybės modeliu. Tai valstybė, kuri veikia kaip pinigų plovykla. (...) Mašina veikia visuose lygmenyse. Vienas pavyzdžių yra Kauno sporto arena, kai politikai kartu su verslininkais pūtė sąmatą, norėdami praskolinti Kauno miestą, ir niekam nebeateina į galvą, kas čia darosi. Vilniaus stadiono pavyzdys irgi yra panašus", - sakė V. Rubavičius.
Filosofas tokios sistemos kūrėju įvardina neseniai mirusį Prezidentą, buvusį Premjerą Algirdą Brazauską. „Bėda buvo ne pats A. Brazauskas, bėda buvo, kad jam neatsirado politinių oponentų, kurie siūlytų kitokį sistemos būdą", - teigė V. Rubavičius.
Filosofas nėra linkęs idealizuoti ir dabar į politiką einančių verslininkų. Pasak jo, jie tą gali daryti dėl įvairių priežasčių, bet nėra tikėtina, kad jie nežinotų, į kokią sistemą eina.
„Ir verslo, ir politikos gyvenimą organizuoja nerašytos taisyklės, kurias visi gerai suvokia ir iš esmės jų laikosi - žino stipriuosius, konkurencinę aplinką, žino, prieš ką negalima, su kuo reikia susitarti. Todėl verslininkas nėra nežiniukas, kuris atėjęs iki Seimo praregėtų", - sakė V. Rubavičius.
Filosofo teigimu, situacijos pakeitimas reikštų dalies vienvaldystės, dalies politinės galios perdavimą visuomenei. „Tai yra tiesioginio atstovavimo, demokratijos sluoksnio plėtimas. Ir prisiekusiųjų teismų įvedimas, visuomenei leidžiant vykdyti teisingumą. (...) Reikia keisti žaidimo taisykles. Tam reikalinga sutelktinė politinė valia, o sutelktinės politinės valios, deja, stokojama ir nesimato perspektyvos, kad ji atsirastų", - sakė V. Rubavičius.
Kiti diskusijos dalyviai gynė nuostatą, kad verslininkai, savo darbe susidūrę su neteisybėmis, eina į politiką tam, kad panaudotų savo patirtį pokyčiams inicijuoti.
Seimo narys Vytautas Galvonas tikina, jog didžioji dalis verslininkų, su kuriais jam teko bendrauti, pasižymi lyderio savybėmis, kurios juos galiausiai ir veda politikos link. "Žmogus, kuris turi minčių, idėjų, galimybių, jis pirmiausia nuėjo į verslą, bet ten jis susiduria su siena, jis mato kitoje barikados pusėje politikus, kurie priiminėja nelogiškus įstatymus. Tada eina į politiką norėdamas parodyti, ką moka, bet kai ten ateini ir susiduri su interesų grupių siena", - sako V. Galvonas.
Jam antrindamas Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių asociacijos prezidentas Artūras Skardžius vardino esamas problemas: sudarytos prielaidos didiesiems „susigrąžinti dešimtis milijonų jau sumokėto PVM į biudžetą", privatizavimo, viešųjų pirkimų procesai.
„Matome, kad bankų, finansinio tarpininkavimo, draudimo ir daugelis kitų sektorių, net ir miškų, tampa priklausomi nuo skandinaviško kapitalo, ir ta žąsis, kuri galėtų Lietuvai dėti kiaušinius, privatizavimo keliu peni kitų valstybių socialines, švietimo, sveikatos apsaugos reikmes. (...) Per viešuosius pirkimus konkurso būdu nuperkama dvigubai brangiau už normalią rinkos kainą. Pasirinkti sprendimai, kurių joks verslininkas neparemtų, lemia tai, kad gyvename vargingai", - sakė A. Skardžius.
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas piktinosi, pasak jo, nekokybiškai priiminėjamais įstatymais. Esą tai daroma neatsižvelgiant į rinkos dėsnius, bendrą Europos Sąjungos rinką.
„Jeigu rezultatas yra toks, kad Seime to nesugebama daryti, vadinasi, nėra supratimo, kad reikia daryti. Iš verslo pasaulio turi eiti", - sakė V. Uspaskichas.
Tiesa, jis sutiko, kad eiti į valdžią neturėtų tie žmonės, kurie yra patys glaudžiai susiję su verslu, ir paminėjo Alytaus atvejį.
„Aš nuo 1996 metų „Vikondoje" neturėjau parašo teisės, nevykdau ūkinės veiklos, buvau tik strategu, o 2000 metais nuėjau į Seimą, o tai yra ne ūkinė veikla", -sakė V. Uspaskichas.
