Jos duomenimis, kurie grįsti Socialinės paramos šeimai informacine sistema, jeigu palygintume 2021 metų ir 2020 metų gruodžio mėnesius, tai šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas atitinkamai gavo 125 tūkst. ir 94 tūkst. asmenų arba šeimų. O jei palygintume 2022 metų ir 2021 metų sausį – kompensacijas atitinkamai gavo 107 tūkst. ir 91 tūkst. Duomenys gali būti negalutiniai, nes kai kuriais atvejais kompensacijos pritaikomos ir atgaline tvarka.
„Turint omeny, kiek padidėjo kainos ir turto testavimas netaikomas, tai tas šuolis turėtų būti žymiai didesnis. Tai šiuo metu yra tas padidėjimas, bet ne tokiais dydžiais, kiek mes galėtume tikėtis“, – Lietuvos socialdemokratų partijos organizuotoje diskusijoje apie kainų augima ir energetinį skurdą teigė J. Navickė.
Diskusiją moderavęs filosofas Ruslanas Baranovas pasidalijo savo žmonos močiutės patirtimi ir iškėlė versiją, kad galbūt žmonės nesupranta, kada jie gali gauti kompensacijas už šilumą ir vandenį, o kada ne, nesuvokia jos skyrimo tvarkos.
„Neseniai buvau Kaune pas savo žmonos močiutę ir jinai buvo užpildžiusi paraišką gauti kompensaciją už šildymą. Jinai man sako: štai aš jau gavau atsakymą. Aš galvoju, ką ji ten gavo. Ji man davė tą lapuką. Jis buvo išsiųstas daugybei gyventojų, ten galima rasti tą pačią lentelę, kurią galima rasti ministerijų puslapiuose. Ji tokia mėlyna ir ten parašyta kas ir kiek gali gauti. Mano nuomone, vienas iš paaiškinimų, kodėl taip sunkiai viskas vyksta, galėtų būti tai, kad ten reikia bent jau jūsų, Jekaterina, išsilavinimo, kad apskritai susigaudytum, ar tu gausi. Ten prasideda visokie dauginimai, dalijimai, atimtys, kvadratūros, pajamos, šeimos nariai... Na, iš tikrųjų man atrodo be šansų daugeliui Lietuvos gyventojų pamačius tą lapuką suprasti, tai kiek jie galėtų gauti, ar gali, ar negali gauti”, – pažymėjo filosofas.
R. Baranovo žmonos močiutė paprašė išsiaiškinti, ar vis tik ji gavo kompensaciją už šildymą, ar negavo. Bet Kauno miesto seniūnijos atsakymas filosofą pribloškė.
„Iš trečios dienos aš jau prisiskambinau į seniūniją. Ir klausiu, kaip mums sužinoti, ar močiutė gavo kompensaciją, ar negavo. Atsakymas buvo toks: sužinosite, kai gausite sąskaitą. Jokių pranešimų nėra, ar tu gavai, ar negavai. Ir tada pasakė man tokį dalyką: suprantate, tiek daug tų prašymų, kad gal sausį jinai nespės. Gruodžio mėnesio gale parašė prašymą ir sako sausį gal dar nespės. Tai gal vasarį. Sako, jeigu vasarį negaus, tada skambinkit vėl“, – įspūdžius papasakojo R. Baranovas.
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas anksčiau dirbo Trakų seniūnijos seniūnu. Jo teigimu, įprastai nepasiturintiems žmonėms susiorientuoti situacijoje ir gauti paramą padeda socialiniai darbuotojai, tačiau šiuo metu, kai energetinių išteklių kainos taip auga, kompensacijos pagal pajamas ir išlaidas galėtų priklausyti didesniam kiekiui žmonių, bet jie nėra įprasti kompensacijų gavėjai, todėl nei patys žino, kas jiems priklauso, nei yra žinomi savo seniūnijų seniūnams ar vietos socialiniams darbuotojams. Jo prielaida, kad daug žmonių nesikreipia dėl paramos, nes nežino, ar ji priklauso, kol galiausiai bėdos taip prispaudžia, kad kreipiasi dėl vienkartinės paramos į savivaldybę. Kai kuriuos atstumia pagalbos prašančiojo vaidmuo.
Lietuvoje kompensaciją už būsto šildymą galima gauti, jeigu išlaidos šiam tikslui per mėnesį viršija 10 proc. nuo skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio žmogaus gaunamų pajamų bei nustatyto dydžio, kuris matuojamas valstybės remiamomis pajamomis.
Pavyzdžiui, jeigu pensininkas gauna 489 eurų pensijos ir vienas gyvena 50 kvadratinių metrų būste, tai už šilumą negali mokėti daugiau nei 10,2 euro. Viskas, kas viršija šią sumą yra kompensuojama.
Jeigu tokio paties ploto būste gyvens du asmenys ir gaus 978 eurus pajamų, tai jų išlaidos šildymui negalės būti didesnės nei 46,2 eurai. Visa kita bus kompensuojama.
Kompensacijos gali būti mokamos ne tik už centralizuotą šildymą, bet ir tais atvejais, kai šildomasi malkomis, anglimi, dujomis ir panašiai. Tereikia tik kreiptis į savo miesto ar rajono savivaldybę. Be to, ekstremaliosios situacijos metu, kuri vis dar tęsiasi dėl pandemijos, norint gauti kompensaciją už šildymą nevertinamas žmogaus ar šeimos turtas, o tai palengvina kompensacijos gavimą.
Suabejojo dėl nulinio PVM tarifo centralizuotam šildymui
Vilniaus universiteto docentė J. Navickė taip pat suabejojo valdančiosios koalicijos siūlymu laikinai iki balandžio mėnesio pabaigos nustatyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui. Toks siūlymas buvo pateiktas, bet Seime nebuvo priimtas, nes valdantieji nebenorėjo rengi neeilinės Seimo sesijos, kadangi kilo pavojus, jog šalia šio palengvinimo opozicija su prezidentu prisiūlys daugybę kitų, kurie gali žymiai didinti išlaidas valstybės biudžete. Valdžia teigia, kad nulinį tarifą bus galima patvirtinti kovo mėnesį ir taikyti atgaline tvarka nuo sausio.
„Tai toks universalus sprendimas. Iš kitos pusės reikėtų nepamiršti tų ilgalaikių problemų socialinės apsaugos sistemoje. Mes surenkame ir šiaip labai mažai biudžeto, labai mažai turime pinigų socialinei apsaugai ir nuo BVP skiriame. Čia įvairios priežastys: tai ir šešėlis, ir mokestinė sistema, ir įvairiausios lengvatos. Bet kalbant apie PVM tarifą, matyt, negalima taip užsimerkti ir būtų negerai prisidengiant gyventojų grupe, kuri tikrai sunkiai verčiasi, bei gauti kažkokių lengvatų, kuriomis (negalima to paneigti) pasinaudotų nemažai žmonių, turinčių didelio ploto būstus, galbūt ir prabangius“, - pažymėjo J. Navickė.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė irgi pastebėjo, kad Lietuva nesurenka pakankamai lėšų į biudžetą, o tuomet nuo to kenčia paslaugos pažeidžiamiems gyventojams. Šiuo atveju paslaugos, tai ir pagalba senoliams, neįgaliesiems bei panašiai.
PVM tarifo sumažinimas iki 0 proc. biudžetui kainuotų apie 23 mln. eurų. Jos nuomone, šiuo atveju reikia ieškoti pusiausvyros ir geriau būtų įtraukti kuo daugiau žmonių į paramos sistemą, kaip kad šildymo kompensacijų. Nes tokiu atveju parama pasiekia būtent tuos, kam reikia, o ne visus. Bet ji pastebėjo, kad gyventojų informavimas išties stringa, nors pastaruoju metu pastangų dedama.
„Bet bendrai yra nuostata, kad jūs čia pašalpiniai. Tas stigmatizavimas dažną žmogų labai sutrikdo ir jis nenori eiti. Dažnai mes girdime žmones sakant „Man dar nėra taip blogai, aš neisiu ir nesikreipsiu“. Nors girdi iš balso ir kai pasako, kokias pajamas turi pragyventi per mėnesį, tai kūnas šiurpsta tiesiog nuo tų menkų pajamų su tais dideliais poreikiais, ypač jeigu tai žmogus su negalia", - sakė A. Adomavičienė.
Sausio mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, jog vienam iš aštuonių gyventojų trūko pinigų maistui, o vienam iš penkių – mokesčiams ar būsto nuomai. Tuo tarpu, praėjusių metų pabaigos duomenimis, 3 didžiuosiuose Lietuvos miestuose apie 42 tūkst. centralizuoto šildymo paslaugas teikiančių bendrovių klientų buvo įsiskolinę.
