Niekas nepaneigs fakto, jog pastaruoju metu Lietuva labiau yra tapusi šokio šalimi nei krepšinio. Televizijose geriausiu laiku rodomi šokių projektai sutraukia mases žiūrovų. Ne mažiau žiūrovų ateina ir į kino sales pažiūrėti su šokiais susijusių filmų.
Šią vasarą visi gatvės kultūros šokių gerbėjai turi net dvigubą progą pamatyti profesonalius šokėjus bei tobulai išlavintus jų judesius. Vasaros pradžioje pasirodęs britų filmas „Gatvės šokiai 3D“ nepaliko abejingų. Tuo tarpu jau nuo rugpjūčio 27 d. visuose kino teatruose startuosianti trečioji visiems gerai žinomo filmo „Šokis hip hopo ritmu“ dalis žada dar daugiau šokio, dar daugiau aistros ir dar daugiau 3D. Būtent dėl pastarųjų efektų filmo režisieriui Jon Chu kilo nemažai problemų.
Anot režisieriaus, kadangi filmas buvo pradėtas filmuoti 2008-ais metais, kuomet dar niekas neturėjo didelės patirties su 3D kameromis, todėl jie pilnu tempu bandė viską, kas- galima ir kas- ne.
„Pirmas dvi savaites mums kiekvieną dieną nustodavo veikusi bent viena kamera. Kartais būdavo net taip, kad visos kameros išsijungdavo vienu metu ir nebegalėdavome filmuoti. 3D kameros pasižymi visiškai kitokiomis savybėmis nei paprastos. Todėl aš visiškai negalėdavau jų vldyti bei daryti su jomis to, ką išdarinėdavau su paprastomis. Tačiau vieną akimirką mes nusprendėme, jog pats laikas nebestabdyti savęs ir bandyti viską, ko net nebuvo parašyta naudojimo taisyklėse. O tai reikšė, kad jos susilaukdavo ne tik atsitiktinių į jas parlekiančių daiktų arba šokėjų smūgių, bet ir vandens purslų. Tuomet operatoriai pradėdavo rėkti, jog taip negalima, nes neleidžia taisyklės, o man būdavo nusispjaut, nes juk galų gale tam turėjome draudimą“, – su šypsena pirmąją patirtį dirbant su 3D video kameromis prisimena režisierius.
Tokios aviantiūros pasekoje filme pilna vaizdų, kuomet atrodo, jog vanduo laša tiesiog ant žiūrovų, o šokėjai šoka taip arti, jog net gali juos paliesti.
