Visas filmas buvo nufilmuotas per 27 dienas.
Sofia Coppola - tik trečia moteris istorijoje, laimėjusi “Oskarą” už geriausią scenarijų.
Šarlotės draugas japonas, filme prisistatantis Čarliu Braunu - yra Sofia Coppola draugas Fumihiro Hayashi, mados žurnalo steigėjas Tokijuje.
Režisierės tėvas Francis Fordas Coppola primygtinai siūlė dukrai filmuoti filmą aukštos gebos vaizdo kameromis, tačiau Sofia pasirinko įprastą kino juostą, nes "taip romantiškiau".
Dramoje daug faktų, pagrįstų asmenine režisierės patirtimi: Šarlotės vyras Džonas yra buvusio Sofia vyro Spike’o Jonze’o prototipas. Kino žvaigždė Keli neįtikėtinai primena Cameron Diaz, su kuria režisierės vyras turėjo romaną. Herojė Šarlotė itin panaši į pačią režisierę.
Gyvendama Tokijuje Sofia Coppola nusižiūrėjo daug vietų, kurias norėjo kada nors parodyti savo filmuose. Pavyzdžiui, Bobo ir Šarlotės viešbučio baras ar baro dainininkė.
Sofia Coppola teigia, kad šį filmą parašė specialiai Billui Murrayju ir jei jis būtų atsisakęs vaidinti - filmo nebūtų stačiusi su kitu aktoriumi.
Sofia Coppola buvo labai atkakli, norėdama, kad vaidintų būtent Billas Murrayju. Ji kasdien tris mėnesius palikdavo žinutes aktoriaus autoatsakiklyje, prašydama vaidinti naujame jos filme. Tačiau iki pat pirmos filmavimo dienos režisierė buvo gavusi tik žodinį Billo pasižadėjimą filmuotis.
Bobo žmonos balsas - filmo kostiumų dizainerės Nensi.
Fotografas, fotografuojantis Bobą reklamai, yra tikras fotografas ir režisierės bičiulis.
Bobo ir Šarlotės pokalbis apie šiatsu masažą - Billo Murrayju improvizacija, kuri vėliau nebuvo iškirpta.
Senukas ligoninėje buvo tam tikras režisierės pokštas - suradusi senyvą japoną su lazdele kažkokiame šachmatų klube, režisierė jį tiesiog pasodino šalia aktoriaus Billo Murrayju ir liepė jiems pabandyti susišnekėti.
Ligoninėje su Bobu bandantis susikalbėti senukas su lazda iš tikrųjų jo klausia: "Kiek metų esi Japonijoje?", o daktaras Šarlotei japoniškai pasako, kad "jos pirštas yra sulaužytas, bet surišus viskas bus gerai".
Režisierės tėvas Francis Fordas Coppola ir Akira Kurosava iš tiesų filmavosi Suntori viskio reklaminiame klipe 1970 metais Tokijuje.
Bobui filmuojantis “Suntori” viskio reklamoje, asistentas paprašo jo būti kaip Rogeriui Moore’ui, Bobas į tai atsako, kad jam Seanas Connery patinka labiau. Iš tiesų Seanas Connery irgi filmavosi “Suntori” reklamoje.
Viešbutis, kuriame Šarlotė ir Bobas susipažįsta, yra realiai egzistuojantis “Park Hyatt Tokyo” viešbutis.
Šarlotės kambaryje kabantis moters paveikslas - garsaus dailininko Johno Kacere kūrinys "Jutta", nutapytas 1973-iaisiais.
Tikri Tokijo panoramos vaizdai buvo nufilmuoti pro kavinės “Starbucks” langą.
Per visą filmą Bobas ir Šarlotė vienas kitam neprisistato.
Šarlotė vaikščiodama Tokijuje stebi, kaip jaunimas žaidžia įvairiais žaidimų automatais. Tai labai populiarūs Japonijoje žaidimai: “Taiko no Tatsujin” - žaidimas su būgnais, ar “Guitar Freaks” - su elektrine gitara.
Sofia Coppola kaip režisierė turi savo skiriamuosius ženklus, kuriuos naudoja visuose savo filmuose - tai saulės filmavimas pro medžių lapus ir vaizdų, atsispindinčių automobilio lange, filmavimas.
Dramos pavadinimas Ispanijoje buvo "Perdido en Tokio", tai išvertus reiškė "Pasiklydę Tokijuje" - taigi pats filmo pavadinimas "pasiklydo vertime".
Billo Murrayju ir Scarlett Johansson bučinys filmo pabaigoje - visiška improvizacija, kurios nebuvo scenarijuje.
Filmo pabaigoje Bobas kažką sukužda Šarlotei į ausį, tačiau nė viename interviu nei režisierė, nei abu aktoriai nesutinka atskleisti, ką vyriškis pasako merginai.
Romantinė melodrama "Pasiklydę vertime" jau kino teatruose.
ACME
