Keturių žmonių žūtis patvirtinta viename žuvies turguje, kurio pastatas sugriuvo Sebu – antrajame svarbiausiame Filipinų mieste. Šis miestas yra vartai į vienus gražiausių paplūdimių šalyje, nurodė vietos vyriausybė.
Dar vienas žmogus žuvo netoliese esančiame turguje, o vienas vaikas buvo mirtinai suspaustas, kai panikos apimti žmonės skubėjo ištrūkti iš pastato, televizijai ABS-CBN nurodė Sebu gubernatorius Hilario Davide.
Iš viso Sebu žuvo 15 žmonių, pranešė žurnalistams civilinės saugos tarnybos atstovas spaudai Reynaldo Balido.
Dar penkios aukos patvirtintos kaimyninėse Boholo ir Sikichoro salose, garsėjančiose idiliškais balto smėlio paplūdimiais ir žydra jūra. Tos salos paprastai pasiekiamos greituoju keltu iš Sebu.
„Miegojau ir staiga prabudau, nes mano lova drebėjo. Buvau tokia sukrėsta, kad negalėjau padaryti nieko, tik pasislėpti po lova“, – 33 metų viešbučio darbuotoja Janet Maribao sakė naujienų agentūrai AFP.
Žemės drebėjimas prasidėjo 8 val. 12 min., vietos (3 val. 12 min. Lietuvos) laiku. Požeminių smūgių epicentras buvo už penkių kilometrų į rytus Balilihano savivaldybės Boholo regione, o jų židinys – 20 kilometrų gylyje, nurodė seismologai.
Tas miestas yra kitapus sąsiaurio, už maždaug 60 kilometrų nuo Sebu.
Socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos rodo, kad buvo smarkiai apgriautos senos bažnyčios ir šiuolaikiniai pastatai, tarp jų vietos universitetas. Požeminiai smūgiai taip pat suardė kai kuriuos didelius kelius.
Tuojau po žemės drebėjimo pareigūnams buvo sunku pasiekti nuniokotas vietoves arba su jomis susisiekti, nes buvo nutrauktos elektros linijos ir neveikė telefonai, todėl tikslus šios stichinės nelaimės mastas dar nežinomas.
Sebu, turintis 2,5 mln. gyventojų, yra centrinio Filipinų regiono politikos, ekonomikos, švietimo ir kultūros centras.
Jame yra antrasis didžiausias ir judriausias oro uostas po Manilos, taip pat išvystyta laivų statybos pramonė.
Boholas garsėja savo „Šokoladinėmis kalvomis“ – daugiau nei tūkstančiu nedidelių klintinių kalvų, kurios paruduoja sausuoju metų laiku.
Boholo bažnyčią, pastatyta XVII amžiaus pradžioje ispanų kolonizatorių, buvo sugriauta žemės drebėjimo, pranešė turistas iš Didžiosios Britanijos Robertas Michaelas Poole'as (Robertas Maiklas Pulas), kuris lankėsi toje vietovėje.
„Ji absoliučiai nuniokota ... Visas bažnyčios fasadas nugriuvo ant gatvės“, – R.M.Poole'as sakė AFP telefonu.
Tačiau jis pridūrė, kad per drebėjimą bažnyčioje žmonių nebuvo.
Antradienį buvo užfiksuoti bent keturi stipresni nei 5 balų pakartotiniai smūgiai.
Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras cunamių pavojaus Ramiojo vandenyno regione nepaskelbė.
Požeminių smūgių epicentras buvo už 629 kilometrų nuo Manilos.
Filipinai yra ant vadinamojo Ramiojo vandenyno ugnies žiedo – salų grandinės, kuriose dažnai vyksta žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.
Daugiau nei 100 žmonių žuvo arba dingo pernai vasarį, kai smarkus žemės drebėjimas smogė Negroso salai, esančiai maždaug už 100 kilometrų nuo antradienį vykusio drebėjimo epicentro.
Didžiausia pagal aukų stichinė katastrofa Filipinus ištiko 1976 metais, kai 7,9 balo žemės drebėjimo sukeltas cunamis nusiaubė Moro įlanką pietinėje Mindanao saloje.
Kaip nurodoma oficialiuose šaltiniuose, tąsyk žuvo 5–8 tūkst. žmonių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
