Tik egzotiškuose kraštuose svetimšaliai lietuvaites vilioja kupranugariais ir rytietiškais kilimais. Atvykę į Lietuvą jie veikia konkrečiai - deda ant stalo keliolika tūkstančių litų. Tiek atėjūnams iš trečiojo pasaulio kainuoja vedybos su lietuve. Fiktyvių santuokų, atveriančių jiems vartus į ES, šalyje daugėja
Pora kaip tvora
Mėlynakė lietuvaitė ir egzotiško gymio tamsiaplaukis santuokas registruojančiose įstaigose - jau ne retenybė. Priešingai, nėra dienos, kad į jas neužsuktų bent viena kita tokia pora.
Nuotakų neatbaido net šiurpą kelianti skyrybų statistika: vedybos su užsieniečiu sėkmę atneša tik kas antrai nuotakai. Bet joms vis tiek ryžtamasi. O gal visai ne meilė veda prie altoriaus?
Jei mišrią šeimą sukūrusių jaunavedžių nesieja meilė, garantuotai sieja žemiškesni tikslai - iš santuokos pasipelnyti.
Skurdo nustekenta lietuvė, jei tik jos nestekena dar ir lietuvis vyras, dėl akių pasipuoš gražesniu rūbu, patrepsės Civilinės metrikacijos skyriuje, išmauks taurę šampano, paskui padės “teisėtam sutuoktiniui” išsilaipinti Londono ar Paryžiaus oro uoste - ir metinės pajamos garantuotos. Nuotakai gerai, ir jos egzotiško gymio vyras patenkintas. Vedybų su Europos Sąjungos piliete tikslas jam - bet kokia kaina atsidurti šiuolaikiniame, išsvajotame pasaulyje. Nes po vestuvių atvykėlis gaus leidimą legaliai įsikurti Lietuvoje ir, svarbiausia, galimybę laisvai keliauti po ES. Tai tiesiausias, trumpiausias ir mažiausiai pavojingas kelias į didžių lūkesčių išsipildymą!
Teisėsaugai - neįprasti darbai
Civilinis kodeksas draudžia fiktyvių santuokų registravimą. Bet kas įrodys, kad jos - farsas? Tarnyba, kuri vien tuo užsiimtų, kol kas nesukurta. Tiesa, tokį darbą dabar atlieka migracijos tarnybos.
Vis aktyvesnė trečiojo pasaulio jaunikių invazija į Lietuvą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūnus paskatino imtis iniciatyvos sekti ir stebėti įtarimų sukėlusias mišrias jaunavedžių poras.
“Lietuvei susituokus su užsieniečiu, šis turi kreiptis į migracijos tarnybą - gauti leidimą gyventi Lietuvoje, - “Vakaro žinioms” dėstė valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. - Per dešimt 2009 metų mėnesių Vilniaus apskrityje mišrias santuokas sudarė 824 poros, iš jų net 63 mums pasirodė įtartinos. Surinkome užtektinai įrodymų, kad bent jau septynios poros skudurus sumetė anaiptol ne tyrų jausmų užliūliuotos. Šie jaunikiai leidimų gyventi Lietuvoje gali net nesitikėti.”
Jiems gresia ir daugiau nemalonumų. Gruodžio pabaigoje prokuratūrai buvo perduotos 4 bylos, įtariant, kad lietuvių santuokos su užsieniečiais - apsimestinės. Sudarytos pasipelnymo tikslais. Prokurorai tirs, rinks įrodymus, o teismas nuspręs, ar nereikėtų melu grįstas jungtuves anuliuoti. Anksčiau tokių tyrimų nebuvo išvis.
Akis bado skirtumai
Kas išduoda, kad santuoka ir karšti jausmai - abipusiškai naudinga butaforija?
“Daugiausia įtarimų sukelia jaunavedžių amžiaus skirtumas, skirtinga socialinė padėtis, einamos pareigos, - vardijo G.Bagužis. - Ar ne keista, kai du aukštuosius baigusi manekenės išvaizdos mergina tuokiasi su atstumiančiai atrodančiu santechniku? Arba jauna, daili nuotaka virpa iš laimės strikinėdama šalia į tėvus tinkančio dėdulės, bet nepageidauja išrinktojo pavardės? Arba, kaip greitai paaiškėja, po vestuvių jaunavedžiai apsigyvena atskirai, neturi laiko susitikinėti ir jokių bendrų reikalų. Pasitaiko net kuriozų, kai poros tarpusavyje net nebendrauja, nes nesusikalba!”
Visų melagių, aišku, nesugaudysi. Juolab kad fiktyvių santuokų sparčiai daugėja. Kaip ir būdų išsisukti, jei jomis netyčia susidomėtų pareigūnai. Štai neseniai jauna vilnietė ištekėjo už pakistaniečio ir iškart abu išrūko į Angliją. Nežinia, kur įsikūrė, kuo užsiima, neaišku, ar jie dar kartu. Jaunamartės tėvai tik iš migracijos pareigūnų sužinojo, kad dukrelė - ištekėjusi. Antras smūgis - kad žentas tamsiaodis, kitatikis pakistanietis!
Lietuva pirmauja
“Trečiųjų šalių piliečiams fiktyvi santuoka - lengviausias būdas pakliūti į ES”, - patvirtino Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.
Pasak jo, fiktyvių santuokų bumas - pastarųjų metų naujovė, įgaunanti vis didesnį pagreitį. Tarp Baltijos šalių Lietuva šiuo klausimu, kad ir kaip būtų apmaudu, pirmauja. “Bet importiniai jaunikiai visai netrokšta apsistoti Lietuvoje, - pridūrė departamento pareigūnas. - Galutinė jų stotelė - Vokietija, Olandija, Švedija, Suomija, Norvegija.”
Migracijos departamento duomenimis, be septynių faktų, patvirtinančių fiktyvias santuokas Vilniuje, įtariama, kad kitose Lietuvos apskrityse gali būti sudarytos dar mažiausiai 5 fiktyvios lietuvaičių santuokos su užsieniečiais.
“O iš tikrųjų tokių porų yra daug daugiau, - neabejojo G.Bagužis. - Pareigūnai tiesiog nespėja visko sužiūrėti, apsišaukėlių demaskuoti.”
Pyksta, bet paklūsta
“Labai sunku demaskuoti fiktyvius jaunavedžius, - vilniečio kolegos Teiginių nepaneigė Kauno apskrities migracijos skyriaus viršininkas Arvydas Minelga. - Bet įmanoma. Prieš porą metų lietuvis vedė azerbaidžanietę, kuri, švelniai tariant, nelabai tiko jam į porą. Tiesa, leidimą gyventi Lietuvoje jai išdavėme, bet nutarėme pasekti. Paaiškėjo, kad jaunavedžiai nei gyvena kartu, nei... Tik žmonos gyvenamoji vieta buvo deklaruota pas tą vyruką. Leidimą anuliavome, ponia nori nenori turėjo skubiai palikti šalį.”
Neseniai viena šeima mėgino pergudrauti Kauno pareigūnus. Lietuvę vedęs gruzinas atėjo leidimo apsigyventi, o pareigūnai iškart pakišo specialią anketą. Apie bendrą ūkį, veiklą ir t. t. Tas iškart apsisuko ir nėrė lauk pro duris. “Ir tučtuojau dingo iš Lietuvos, kirto ES sieną”, - nusijuokė A.Minelga.
Klaipėdos apskrityje potencialios nuotakos taip pat stengiasi nepraleisti progos pasipelnyti iš vedybinio versliuko. Neoficialiais duomenimis, tokia santuoka jos iniciatoriui atsieina 10-15 tūkstančių litų.
“Kiek anksčiau, įtarę, kad santuoka netikra, atsisakėme išduoti leidimą gyventi Armėnijos pilietei, - prisiminė Klaipėdos apskrities migracijos skyriaus laikinoji viršininkė Lilijana Preikšaitienė. - Keista buvo išgirsti, kad jos vyras iš pirmosios santuokos be jokių problemų sutiko vaikus atiduoti motinai. Juk to krašto vyrams vaikai yra viskas.” Šiuo metu įdėmiai stebima, kaip bendrauja klaipėdietės, neseniai ištekėjusios už jaunikių iš Turkijos, Tuniso, Ukrainos.
Šiaulių pareigūnai dar nepastebėjo, kad fiktyvių santuokų gerokai daugėtų, nors pavienių atvejų esą pasitaiko kasmet.
“Mišrių santuokų mūsų krašte nėra daug, gal apie šimtą per metus, iš jų viena dvi sukelia tam tikrų abejonių, - kalbėjo Migracijos skyriaus viršininkė Danguolė Skaburskienė. - Tikslinamės, aiškinamės, ar tokią porą sieja meilė, ar tam tikri išskaičiavimai.”
Jei surenkama įrodymų, kad meilė - netikra, leidimą apsigyventi Lietuvoje tokie atvykėliai mato kaip savo ausis. Dėl to Migracijos skyrius sulaukia priekaištų ir atviro nepasitenkinimo, bet dar nė vienas toks sprendimas teismui apskųstas nebuvo.
Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių migracijos skyrių darbuotojai kol kas nenustatę nė vieno atvejo apie galimai fiktyvią santuoką. Nors šeimų, kurias įdėmiai stebi, tikino turį ne po vieną.
2008 m.
Įregistruota santuokų - 24,1 tūkst.
Iš jų Lietuvos piliečių santuokų su užsienio piliečiais - 3157
Santuokų su piliečiais iš trečiųjų šalių - 1979
Įregistruota ištuokų - 10 317
Iš jų Lietuvos piliečių ištuokų su užsienio piliečiais - 768
Ištuokų su trečiųjų šalių piliečiais - 496.
Virginija Grigaliūnienė
