FIBA centrinė valdyba kitą savaitę rinksis į vieną svarbiausių posėdžių pasaulio krepšinio istorijoje - numatomi pakeitimai jau dabar yra vadinami krepšinio revoliucija pasauliniu mastu.
Nacionalinės rinktinės ateityje veikiausiai žais ne tik vasarą, bet visus metus. Apie turnyrų ir nusistovėjusios sistemos kaitą FIBA pateikia šios organizacijos prezidento Yvano Manini komentarą.
- Ties kokiais svarbiausiais projektais šiuo metu dirba FIBA?
- Dirbame ties keliais projektais, kurie yra labai svarbūs mūsų sporto ateičiai. Du iš jų iš tiesų sudrebins pasaulio krepšinio pamatus: ketiname plėsti 3 prieš 3 krepšinio idėją ir keisti mūsų rengiamų turnyrų tvarkaraštį. Galėčiau pridėti ir trečią projektą, kuris taip pat keis labai daug ir kurį ruošiame savo būstinėje Šveicarijoje.
- Kuo šie projektai tokie svarbūs?
- FIBA dirba ties savo strateginiu planu jau gana ilgą laiką. Pradžioje viskas prasidėjo nuo diskusijų apie mūsų organizuojamų renginių komercinę vertę ir mūsų galimybes rasti naujų resursų padedant vystyti krepšinį pasauliniu mastu. Per pastaruosius 10 metų koncentravomės ties pagalba FIBA kontinentinėms organizacijoms ir mums puikiai sekėsi teikti joms įvairius resursus. Vis dėlto, šiuo metu atsirado ryškus atotrūkis tarp gerai išsivysčiusių padalinių ir mažiau išsivysčiusių, ir, tuo pačiu metu, nacionalinės federacijos ne visada gaudavo naudos iš krepšinio plėtros. Taigi, nusprendėme peržiūrėti savo komercines operacijas ir priėjome išvadą, jog mums reikia daug atidžiau peržiūrėti ir išanalizuoti FIBA viziją ir strategiją.
- Kurie iš projektų yra prioritetiniai?
- Krepšinio 3 prieš 3 ir tvarkaraščio pakeitimas mums dabar yra patys svarbiausi. 3 prieš 3 vizijos analizę ir išvadas pristatėme Stambule 2010 metais, pasaulinio kongreso metu. Kalbant apie kalendorių, tai yra kažkas tokio, ką laikyčiau savo, kaip FIBA pasaulinio kongreso prezidento, kadencijos prioritetu ir išradimu prieš du metus.
- Kodėl būtent šie du projektai yra patys svarbiausi?
- Tai projektai, kurie yra FIBA centrinės valdybos strateginiai uždaviniai, kuriuos mes remiame jau kelerius metus ir pradėjome įgyvendinti 2011 metų pradžioje Lione, kuomet jie buvo patvirtinti kaip FIBA strategija.
Pirmasis uždavinys yra sustiprinti nacionalines federacijas. Tvari ir reguliari nacionalinių rinktinų programa yra esminis įrankis stiprinant šalių federacijas. Kitas uždavinys siekia populiarinti krepšinį pasaulyje ir ruošti naujus talentus, naujas krepšinio valstybes, plėsti fanų ir jaunųjų krepšininkų ratą. 3 prieš 3 krepšinio idėja yra puiki galimybė plėtrai.
Tačiau tuo pačiu metu mes dirbame ir su kitais projektais, pavyzdžiui, naujos būstinės statyba Ženevos priemiestyje, taip pat ryšių stiprinimas su Šiaurės Amerikos Nacionaline krepšinio asociacija (NBA).
- Apie krepšinio 3 prieš 3 idėją esame girdėję gana nemažai. Tačiau mums mažiau žinoma mintis keisti organizuojamų turnyrų tvarkaraštį. Kodėl jį reikia keisti?
- Varžymasis tarp sporto šakų vis labiau auga. Kalbu ne tik apie krepšinį. Visi - ar tai būtų futbolas, rankinis, regbis ar kita sporto šaka - visos jos siekia padidinti nacionalinių rinktinių matomumą.
Vos pora dešimčių rinktinių varžosi dėl medalių, o mes turime net 213 narių. Norėtume, kad daugiau šalių sudarytų konkurenciją ir, kad jos turėtų stiprią krepšinio vystymo programą.
FIBA yra nacionalinių federacijų federacija, ir, kaip minėjau anksčiau, pastarąjį dešimtmetį mes koncentruodavomės ties regioninėmis organizacijomis. Dabar jos turi tvirtus pamatus ir sveiką operacijų bazę, kad galėtų tęsti savo darbą savarankiškai. Kaip globali organizacija, mes esame tiek stiprūs, kiek silpnos yra nacionalinės federacijos. Turime daugybę programų, puikių trenerių ir teisėjų, tradicinėse rinkose krepšinis yra tvirtose pozicijose, tačiau sunkiai prigyja kitose šalyse. Nacionalinių rinktinų progresas nebuvo toks, kokio tikėtasi ir FIBA krepšinio pasaulio taurė neturi tinkamos pozicijos mūsų turnyrų struktūroje. Kad tai ištaisyti, privalome keisti pasaulio renginių tvarkaraštį.
Taigi, nusprendėme iš naujo apmąstyti visą turnyrų sistemą. Turime rengti oficialius mačus nacionalinėms rinktinėms ir kurti naujus kelius (atrankas) į, pavyzdžiui, pasaulio taurę ar kontinentinius čempionatus bei stiprinti pasaulio taurės prestižą apskritai. Privalome padėti pamatus ilgalaikiam stabilumui ir augimui.
- Koks bus esminis skirtumas esant naujai turnyrų sistemai?
- Pagrindinis skirtumas bus rungtynių skaičius, kurį žais rinktinės ir kvalifikacinis procesas, kuris vyks viso ketverių metų ciklo metu - nuo vienos FIBA krepšinio pasaulio taurės iki kitos.
Įsigaliojus naujai sistemai, 130 šalių federacijos per 18-24 mėn. laikotarpį sužais iki 1600 rungtynių. Tai dvigubai didesnis skaičius komandų, kurios šiuo metu dalyvauja FIBA vykdomų turnyrų atrankose. Daugelis komandų žais ir namuose, ir išvykoje, bet taip pat galime išvysti turnyrų tokiose vietose, kaip Afrikoje. Tas pats galiotų ir kontinentiniams čempionatams, įliejant juos į ketverių metų ciklo planą.
Varžybos turėtų būti žaidžiamos metų eigoje, taigi rinktinės būtų dienos šviesoje visus metus.
Tai geriausias būdas suteikti šansą šalių federacijoms augti ir vystytis. Sistema jas turėtų sustiprinti finansiškai, vystyti organizacinius gebėjimus ir krepšinio plėtrą.
- Ar galite paaiškinti, kaip bus įgyvendinta naujoji sistema?
- Ši sistema susideda iš keturių metų ciklo, per kurį vyks FIBA pasaulio taurė, olimpinės žaidynės, vienas kontinentinis čempionatas ir viena vasara bus skirta išskirtinai moterų krepšiniui.
Tvarkaraštis atsižvelgia į žaidėjus: bet kuriame sporte jie yra vertingiausi. Jeigu jie žais per daug rungtynių, jie gali patirti traumas ar tiesiog išsekti. Mes vertiname kokybę, o ne kiekybę, tad žaidėjai turės progą kartą į metus pailsėti.
Kadangi kvalifikacinis procesas vyks viso ketverių metų ciklo metu, tikimės, jog nacionalinės rinktinės panaudos didesnį skaičių žaidėjų, vadinasi, daugiau žaidėjų galės reprezentuoti savo šalį ir, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, užaugins daugiau talentų.
Krepšininkai veikiausiai daugiau keliaus, tačiau tuo pat metu jiems reikės mažiau pasiruošimo, nes jie į rinktinę rinksis nebe kartą į metus, kaip yra dabar. Bus daugiau tęstinumo, kalbant apie žaidėjus ir jų rinktines.
Kaip jau sakiau, naujoji sistema remsis kvalifikacijomis žaidžiant ir namuose, ir išvykose, tad dauguma rinktinių turės galimybę džiaugtis pergalėmis kartu su savo fanais.
Kitas svarbus aspektas yra tai, jog FIBA pasaulio taurėje dalyvaus 32 komandos. Kiekvienas žemynas bus tinkamai reprezentuojamas. Pavyzdžiui, galėtume turėti net 12-14 komandų, atstovaujančių Europai svarbiausiame FIBA rengiamame turnyre.
Galiausiai, FIBA krepšinio taurė bus žaidžiama kitais metais po futbolo pasaulio taurės, pradedant nuo 2019 metų (vietoje 2018 m.). Dabar šių dviejų turnyrų konkurencija yra mums labai žalinga, kalbant apie žiūrimumą ir rėmėjus. Nemanau, jog galime sau leisti tam tęstis.
- Kaip tai atsiliepia moterų krepšiniui?
- Visada galvojau, kad galime sukurti skirtingą tvarkaraštį vyrams ir moterims. Šis tvarkaraštis yra galimybė moterų krepšiniui, nes tai „ištraukia“ jų pasaulio čempionatą iš vyrų pasaulio taurės šešėlio. Taigi, turėti moterų pasaulio čempionatą 2018 metais yra įdomus pasiūlymas, kadangi tai leidžia mums visiškai susikoncentruoti šiam turnyrui.
