Žaislinę mašinėlę primenanti koncepcija pirmą kartą buvo pademonstruota 1972 metais, Turino automobilių parodoje.
Tuomet mažą hečbeką pristatinėjęs gamintojas „X1/23“ pastatė į tamsiausią markės stendo kampą ir tikėjosi, jog parodos lankytojai didesnį dėmesį kreips tradiciniams „Fiat“ modeliams: „Fiat 124“, „500 L“, „124 Spider“ ir kitiems. Vis dėlto, didžiausio dėmesio sulaukė bjaurusis ančiukas, kuris parodos lankytojus domino dėl dviejų priežasčių.
Pirmoji – vaikams skirtų mašinėlių išmatavimai. „X1/23“ ilgis siekė vos 2642 milimetrus. Tam, kad susidarytumėte įspūdį, paminėsime, jog jis buvo beveik dvigubai trumpesnis už populiarųjį „Fiat 124“ sedaną, kurio ilgis siekė 4030 milimetrų.
Antroji priežastis – variklis, o tiksliau – jėgainė, kuri suko priekinius automobilio ratus. Europoje elektra varomos mašinos tuomet atrodė kaip utopija, filmuose matyta fantazija, tad kai „Fiat“ pristatė mažąjį „X1/23“, daugelis susižavėjo idėja turėti automobilį, kurio eksploatacija praktiškai nieko nekainuoja.
Į labai mažytį automobilį buvo sumontuotos ne pačios didžiausios talpos baterijos. Vos 820 kilogramų (166 kilogramus svėrė baterijos) svėrusį hečbeką varė 14 kW galingumo elektros motoras, kuris idealiomis sąlygomis ir jeigu tą rytą nevalgėte itin sočių pusryčių, leistų „Fiat X1/23“ pasiekti maksimalų 72,4 km/val. greitį ir su pilnai įkrautomis baterijomis nuvažiuoti iki 80 kilometrų atstumą.
Šie parametrai nėra „Tesla“ markės lygio – toli, gražu, bet „Fiat“ tuomet visiems siuntė tą pačią žinutę kaip ir daugelis gamintojų dabar : „80 kilometrų turėtų užtekti kasdieninėms kelionėms į darbą ir namo.“
Didžiausias „Fiat X1/23“ išskirtinumas – stabdymo metu pradedanti veikti energijos regeneracijos sistema. Jeigu neseniai skaitėte elektromobilio brošiūrą, kurioje ši technologija pristatoma kaip kvapą gniaužianti ir pakeisianti pasaulį – taip, tikrai nėra.
Žinoma, tai buvo pakankamai primityvi sistema, kuri efektyvumu neprilygsta dabar gaminamiems analogams, bet akivaizdu, jog pirmieji žingsniai buvo padėti ne prieš 5 ar 10, o prieš daugiau nei 40 metų.
Itin mažas miesto automobilis turėjo vieną, labai ryškų trūkumą, dėl kurio „Fiat“ atsisakė pradėti serijinę „X1/23“ modelio gamybą.
„Fiat“ vadovus gąsdino automobilio gamybos kaštai, kurių, tuometiniais skaičiavimais, nebūtų padengę net ir milžiniška hečbeko paklausa. Natūralu, jog po to „Fiat“ susikoncentravo į gerokai pelningesnių modelių konstravimą: „Fiat 131“ ar „Fiat 127“.
