Variklių gamoje buvo net šešiolika skirtingų modifikacijų. Pradedant nuo kuklių 90 arklio galių išvystančių benzininių ir baigiant 2.5 litro dyzelinių motorų. Vis dėlto, pati įdomiausia versija buvo „Fiat Croma Turbo“.
Virš priekinės ašies buvo sumontuotas 2.0 litrų, 4 cilindrų turbo-benzininis variklis, kuris išvystė 155 arklio galias. Šiais laikais tai nėra labai daug, tačiau reikėtų prisiminti, jog „Croma Turbo“ pasirodė metu, kai „BMW M3“ turėjo 195 arklio galias ir buvo laikomas vienu greičiausiu automobilių planetoje.
Vadovaujantis gamintojo pateiktais duomenimis, dinamiškoji „Croma Turbo“ iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 8.2 sekundės. Vėlgi, neįspūdingas rezultatas, jeigu lygintume su šiuolaikiniais automobiliais.
Tačiau „Fiat Croma Turbo“ turėjo tokį patį variklį, kuris buvo montuojamas ir į „Lancia Delta Integrale“. Vienintelis skirtumas - į „Lancia Delta Integrale“ montuotas agregatas išvysto 185 arklio galias, tad nuvežus pas tinkamą specialistą, kukliai atrodančios „Croma“ motoras įgaudavo 30 arklio galių pastiprinimą.
Vėliau, itališko automobilio modelių gamoje atsirado versija su „Alfa Romeo“ specialistų sukurtu 6 cilindrų benzininiu agregatu, kuris išvystė 160 arklio galių. Tačiau ši versija yra dar retesnė ir kelis kartus brangesnė už „Fiat Croma Turbo“, kuri 9 dešimtmetyje pateko į greičiausių tokio dydžio sedanų sąrašą.