„Abarth 131″ niekados nebuvo laikomas sportiškų automobilių etalonu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia - automobilis buvo šaldytuvo formos, nes buvo sukurtas būti praktišku, o ne sportišku automobiliu. Be to įprasti „Fiat 131″ sedanai turėjo silpnus benzininius variklius, turėjo paprastą važiuoklę ir archajišką 4 bėgių mechaninę pavarų dėžę. Tačiau tai buvo vienintelis „Fiat" modelis, kuris naudojo klasikinę galinių varomųjų ratų komponuotę, o tai puikiai tiko ralio varžyboms.
„Abarth" pradėjo nuo paprastų dalykų. Norint užtikrinti geresnį automobilio valdymą ir stabilumą, „Abarth" inžinieriai pakeitė beveik visą važiuoklę. Sportiškesnis automobilis gavo visiškai nepriklausomą pakabą bei „Lampredi" firmos sukurtą 2 litrų benzininį variklį, kuris išvystydavo 140 arklio galių ir turėjo, anuomet futuristiškai skambančią, 16 vožtuvų technologija. Skamba juokingai, bet tuo metu daugelis gamintojų neturėjo net 4 vožtuvų technologijos. 4 vožtuvus vienam cilindrui anuomet galėjo pasigirti vos keli automobiliai: „Triumph Dolomite”, „Chevrolet Cosworth Vega” ir „Lotus Esprit”.
Pastebimiausias pasikeitimas buvo automobilio išorėje, kurioje dominavo praplatinos ratų arkos, ant bagažinės dangčio atsirado stilingas spoileris, o šalia galinių ratų – oro paėmimo angos. Ir štai – naujasis „131 Abarth” atrodė kaip tikras ralio automobilis.
Pažvelgus į praeitį, čempioniškas „131 Abarth” nebuvo toks įspūdingas ir negalėjo prilygti vėliau atsiradusiems B grupės monstrams. Be to, jis netgi buvo net silpnesnis už hečbekų karalių - „Golf GTI”.
Automobilis iki 100 km/h įsibėgėdavo vos per 7,8 sekundes ir pasiekdavo 180 km/val. maksimalų greitį, bet už šia neįspūdingas charakteristikas reikėtų kaltinti ne agregatus, bet kampuotą kėbulą.
2 ) Fiat 031
Ralis nebuvo vienintelė autosporto šaka, kurioje „Fiat“ ir „Abarth“ norėjo dominuoti. „Abarth“ iš pradžių pristatė žiedinėms lenktynių trasoms skirtą „Fiat 131“ modelio versiją - „Fiat 031“.
1975 metų pradžioje pristatytas automobilis buvo sukurtas tam, jog „Abarth“ darbuotojai galėtų išbandyti įvairiausius, eksperimentinius komponentus. Galima sakyti, jog tai buvo laboratorija ant ratų, tačiau net ir bandymams skirtas bolidas dalyvavo įvairiuose žiedinių lenktynių čempionatuose, kuriuose sugebėjo iškovoti ne vieną prizinę vietą. Ech, tu Italija.
Kai 1976 metais „Abarth“ į Pasaulio ralio čempionato trasas išleido „131 Abarth“, dėmesys agresyviai atrodančiai laboratorijai sumenko. Vis dėlto, turėdami laisvą minutėlę, „Abarth“ darbuotojai nuolatos „031“ tobulino.
Kuklų keturių cilindrų motorą pakeitė šešių cilindrų agregatas, kurio darbinis tūris siekė 3.5 litro. Naujoji bolido širdis buvo aprūpinta net trimis „Weber“ karbiuratoriais, kurių dėka pavyko pasiekti 270 arklio galių pajėgumą.
Prie šio prototipo tobulinimo prisidėjo ir automobilių dizaino studija „Bertone“. Šios įmonės, panašu, sugebėjo išlaisvinti savo fantaziją ir siaurą bei kukliai atrodantį modeliuką aprūpino Transformeriams būdingais aksesuarais. Palyginus Pasaulio ralio čempionate dalyvaujančiu „Fiat 131 Abarth“ ir „Fiat 031 Abarth“, pastarasis atrodo kaip ką tik iš zoologijos sodo pabėgęs liūtas.
„Abarth“ darbuotojų iniciatyva palaikyta bolido gyvybė davė labai skanių vaisių. 1976 metais šis bolidas laimėjo „Giro d'Italia“ lenktynes. Šis pasiekimas atkreipė „Fiat“ koncerno vadovų dėmesį, kurie panoro „031“ platformą panaudoti raliui skirtam „131 Abarth“.
3 ) Fiat 035
„Fiat“ norėdama užbėgti įvykiams už akių, 1979 metais „Abarth“ komandai liepė sukurti naują bolidą, kuris pakeistų „131 Abarth“. Kaip ir praėjusį kartą, „Abarth“ kreipėsi pagalbos į „Bertone“ ir į variklį tiekusios „Lampredi“ vyrus.
Per rekordiškai trumpą laiką, penkis mėnesius, gimė naujas prototipas - „Fiat 035“. Sukurti naują bolidą „Abarth“ specialistams pavyko dėl to, jog jis buvo kuriamas ant senosios „Fiat 131 Abarth“ platformos, tad inžinieriams reikėjo tik sumontuoti pajėgesnį variklį, išspręsti aerodinamikos problemas ir surasti vairuotoją, kuris galėtų „Fiat“ ekipai padovanoti šūsnį pergalių.
Automobilis buvo aprūpintas 2.0 litrų, 290 arklio galių išvystančiu keturių cilindrų varikliu. Pagal tuometinius standartus, naujasis bolidas buvo pakankamai greitas tiesiojoje, tačiau posūkiuose jam trūko stabilumo. Po keletos bandymų ralio trasose paaiškėjo, jog „035“ jose yra per lėtas. Išbandžius automobilį žiedinėse lenktynių trasose, „Abarth“ specialistų išvada buvo tokia pati.
Nenorėdami gaišti laiko, „Abarth“ darbuotojai tiesiog nusprendė sustabdyti tolimesnį projekto vystymą ir pradėjo dirbti prie naujo projekto, kuris vėliau evoliucionavo į „Lancia 037“.
Tačiau tai visiškai kita istorija.
