Prakilnumo ir tauraus grožio kupina muzika - Osvaldo Balakausko ”Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis” – skleisis festivalio „Permainų muzika“ koncerte post scriptum „Amžinoji šviesa“ Klaipėdos koncertų salėje spalio 30 dieną, penktadienį, 18 valandą.
Ją atliks Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas - Mindaugas Bačkus), Klaipėdos choras ”Aukuras” (meno vadovas – Alfonsas Vildžiūnas) ir solistė Nora Petročenko (mecosopranas). Diriguos Vykintas Baltakas. Į koncertą atvyks ir pats kompozitorius.
Pasak O. Balakausko, „Requiem“ buvo „rašytas atsisakius bet kokių novacijų, kaip pabrėžtinai tradicinis“. Naujai suvokti ir įprasminti krikščioniškos muzikos tradiciją jį paskatino gili pagarba asmenybei, kuriai dedikuotas šis kūrinys – lietuvių Vilties prezidentui Stasiui Lozoraičiui. „Tai buvo vienas retų žmonių, apie kuriuos sakoma ‚vientisas‘, kuriuo neabejoji, visų pirma, neabejoji jo garbe“, - kalbėjo kompozitorius, kuriam teko ir asmeniškai pažinti S. Lozoraitį.
1993-iaisias metais, kai O. Balakauskas ėjo Lietuvos ambasadoriaus pareigas Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, S. Lozoraitis kandidatavo į Lietuvos prezidentus ir nebuvo išrinktas. Po metų jis mirė. Netrukus O. Balakauskas įamžino jo atminimą sukurdamas „Requiem“, kuris pelnė kompozitoriui Lietuvos nacionalinę premiją.
O. Balakausko „Requiem“ sudaro 12 tradicinių dalių. Antroji dalis – „Dies irae“ („Rūstybės diena“) nėra labai dramatiška. Pasak kompozitoriaus, „galima rėkti iš siaubo, įsivaizduojant Paskutinįjį teismą, bet galima ir tyliai mąstyti apie jį“. Iš tiesų, šiame kūrinyje nėra egzistencinio nerimo, kančios, rezignacijos. Vyrauja ramybės ir dvasingo susikaupimo nuotaika, išlaikoma emocinė pusiausvyra.
Leonardas Gutauskas pastebėjo, kad O. Balakausko muzikos erdvėje yra visos bangos: dieviškos, žemiškos ir pasąmoninės. „Pro jo garsus matyt arba girdėt tolimiausi dalykai. Ir jokio formalizmo. Jokio tuščio garso, kurį galėtum ištrint ir be jo būtų gerai“.
Klausiantis „Reguiem“ suvoki išskirtinę O. Balakausko muzikos savybę: pajunti kaip dega, pasak L. Gutausko, „anapus laiko žėrinti Šaltoji Garsų Ugnis“. Muzika išlaiko taurų atstumą. Siela spinduliuoja išmintį ir susitaikymą amžinybės akivaizdoje. „Nes nėra naujo ir seno. Yra tremtis žemėje ir tremtinys, muzikos garsais mėginantis susikalbėti su TUO, kam nepasiųsi laiško ar prašymo, parašyto net sanskrito ar hebrajų kalbomis.“
Išpildyti šią įstabią O. Balakausko partitūrą su Klaipėdos koncertų salės kolektyvais buvo pasiūlyta dirigentui ir kompozitoriui Vykintui Baltakui. Jis, beje, baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje taip pačiais 1993 metais ir išvyko mokytis į Vokietiją. Ten studijavo pas kompozitorių Peterį Eötvösą, vėliau dirbo IRCAM‘e Paryžiuje. Vykintas buvo apdovanotas Tarptautiniu Claudio Abbado kompozicijos prizu bei pelnė keletą prestižinių stipendijų. Jo opera “Cantio” buvo atlika "Gaidos" festivalyje Vilniuje ir pripažinta geriausiu metų lietuvišku sceniniu kūriniu.
Šiuo metu Belgijoje gyvenantis V. Baltakas sėkmingai derina kompozitoriaus bei dirigento veiklos sritis, pasirodydamas svarbiuose Europos šiuolaikinės muzikos renginiuose. Jo kūrybą leidžia Universal Edition Vienoje ir Aust Musik Verlag Kelne. Jis diriguoja tokiems kolektyvams kaip Bavarijos (BR), Berlyno ir Kelno (WDR) radijo simfoniniams orkestrams, Ensemble Modern, Klangforum Wien ir kt.
Nora Petročenko dainuoja šiuolaikinę ir barokinę muziką. Pavasarį KKS jau klausėme jos pasirodymo su senosios muzikos ansambliu "Affectus". O. Balakausko kūrinyje Noros balsas tarsi kelrodė žvaigždė iškils virš kamerinio orkestro ir choro skambesio. Muzika skatins susitelkti savyje ir mintimis į Anapus nuties šviesos ir ramybės kelią.
