Kuomet „
Audi“ sukėlė tikrą revoliuciją su įžymiąja „Quattro“ pavara, daugelis gamintojų iškart bandė suspėti į nuvažiuojantį traukinį. Po stulbinančio „Audi Quattro“ debiuto Pasaulio ralio čempionate, visi gamintojai pradėjo konstruoti ir tobulinti keturių varančiųjų ratų pavaras, kurios atrodė kaip akivaizdi priemonė į pergales.
Vis dėlto, viena automobilių kompanija į tuometines tendencijas nekreipė dėmesio. Na, bent jau bandė parodyti, jog jiems „Audi Quattro“ nėra tas automobilis į kurį reikėtų lygiuotis. Tačiau net ir užsidėjus rožinius akinius, anksčiau ar vėliau tenka pripažinti, jog papildomas sukibimas su kelio danga suteikia kraitį privalumų.
Pirmasis bandymas
Pasaulio ralio čempionatas vienu metu domino ne tik „Audi“, „
Lancia“ ar „Subaru“. Vienu metu Pasaulio ralio čempionate savo jėgas norėjo išbandyti „Ferrari“ ir „Porsche“, tačiau dėl netikėtai pasikeitusių taisyklių turėjo imtis kitų priemonių, padėsiančių padidinti kompanijos žinomumą.
„
Ferrari“ niekada nebuvo ta markė, kuri demonstruodavo didžiulį susidomėjimą raliu. Vis dėlto, šelmiškas Pasaulio ralio čempionatas sudomino Enzo Ferrari, kuris visuomet buvo išrankus automobilių sporto programoms.
Kol Enzo Ferrari dar tik svarstė apie dalyvavimą ralyje, ilgametė „Ferrari“ partnerė „Michelotto“, gavusi Enzo Ferrari palaiminimą, „Ferrari 308 GTB“ pagrindu sukūrė sportinį bolidą, su kuriuo jiems pavyko parodyti, jog net ir „Ferrari“ gali būti tinkamas raliui.
1978 metais įvykusiose „Targa Florio“ lenktynėse, Roberto Liviero vairuojamas automobilis pasirodė geriau negu kas nors galėjo pagalvoti. Be to, „Ferrari“ labai dažnai patekdavo tarp prizininkų skirtinguose Europos, Italijos ir Prancūzijos ralio čempionatuose.
Įkvėptas „288 GTO“
Dabar klasikinių automobilių kolekcionierius džiuginantis, ribotos laidos „Ferrari 288 GTO“, kadaise turėjo kitokį tikslą.
„Ferrari“ siekdama įpūsti naujos gyvybės sparčiai senstančiai modelių gamai bei išbandyti savo jėgas Pasaulio ralio čempionate, ribotos laidos „Ferrari 288 GTO“ kūrė atsižvelgdama į tuomet galiojusius „Group B“ reikalavimus. Vis dėlto, triukšmingą vakarėlį sustabdžiusi tarptautinė automobilių sporto federacija kaip reikiant pakoregavo ilgai brandintus „Ferrari“ planus.
Kol viena „Ferrari“ inžinierių komanda ieškojo būdų kaip „Ferrari 288 GTO“ išnaudoti žiedinių lenktynių pasaulyje, kita, ganėtinai maža grupelė specialistų pradėjo studijuoti keturių varančiųjų ratų sistemos privalumus ir vėliau teorines žinias perkėlė į „Ferrari 408 RM“.
„Ferrari 408 RM“ buvo jungtinių kompanijų darbo vaisius. Pavyzdžiui, automobilio kėbulo detalės buvo pagamintos padedant specialistams iš kompanijos „Alcan“. „Alcan“ tuo metu buvo žinoma kaip automobilių kėbulo detalių specialistė, ypač jeigu kėbulo detalės gaminamos iš tokių medžiagų kaip aliuminis. „Alcan“ specialistai net nedvejodami sutiko dalyvauti šiame projekte, nes norėjo pasauliui parodyti naują kėbulo detalių išlankstymo metodą.
Likusius automobilio kūrimo darbus atliko „Ferrari“ inžinieriai. Siekiant sumažinti automobilio svorį, „408 Integrale“ važiuoklė buvo sukurta iš nerūdijančio plieno ir aliuminio. Tvirta, standi ir pakankamai lengva konstrukcija prototipui tiko puikiai. Panašią konstrukciją „Ferrari“ inžinieriai panaudos tik po dvylikos metų, kuriant „Ferrari 360 Modena“.
„Ferrrari 408 Integrale“ ratus suko aštuonių cilindrų, V formos, keturių litrų darbinio tūrio benzininis variklis išvystantis 300 arklio galių.
Nors automobilis ir netapo pačiu gražiausiu „Ferrari“, tačiau tai daugiau buvo kaip techninis eksperimentas. „Ferrari“ norėjo išsiaiškinti keturių varomųjų ratų pavaros subtilybes ir ar toks varančiųjų ratų modelis tiktų serijiniams automobiliams.
Atsižvelgiant į faktą, jog sekantis „Ferrari“ modelis su keturių varančiųjų ratų pavara pasirodė po kelių dešimtmečių, galima daryti išvadą, jog „Ferrari 408 RM“ koncepcija nepateisino lūkesčių.
Kuomet „
Audi“ sukėlė tikrą revoliuciją su įžymiąja „Quattro“ pavara, daugelis gamintojų iškart bandė suspėti į nuvažiuojantį traukinį. Po stulbinančio „Audi Quattro“ debiuto Pasaulio ralio čempionate, visi gamintojai pradėjo konstruoti ir tobulinti keturių varančiųjų ratų pavaras, kurios atrodė kaip akivaizdi priemonė į pergales.
Vis dėlto, viena automobilių kompanija į tuometines tendencijas nekreipė dėmesio. Na, bent jau bandė parodyti, jog jiems „Audi Quattro“ nėra tas automobilis į kurį reikėtų lygiuotis. Tačiau net ir užsidėjus rožinius akinius, anksčiau ar vėliau tenka pripažinti, jog papildomas sukibimas su kelio danga suteikia kraitį privalumų.
Pirmasis bandymas
Pasaulio ralio čempionatas vienu metu domino ne tik „Audi“, „
Lancia“ ar „Subaru“. Vienu metu Pasaulio ralio čempionate savo jėgas norėjo išbandyti „Ferrari“ ir „Porsche“, tačiau dėl netikėtai pasikeitusių taisyklių turėjo imtis kitų priemonių, padėsiančių padidinti kompanijos žinomumą.
„
Ferrari“ niekada nebuvo ta markė, kuri demonstruodavo didžiulį susidomėjimą raliu. Vis dėlto, šelmiškas Pasaulio ralio čempionatas sudomino Enzo Ferrari, kuris visuomet buvo išrankus automobilių sporto programoms.
Kol Enzo Ferrari dar tik svarstė apie dalyvavimą ralyje, ilgametė „Ferrari“ partnerė „Michelotto“, gavusi Enzo Ferrari palaiminimą, „Ferrari 308 GTB“ pagrindu sukūrė sportinį bolidą, su kuriuo jiems pavyko parodyti, jog net ir „Ferrari“ gali būti tinkamas raliui.
1978 metais įvykusiose „Targa Florio“ lenktynėse, Roberto Liviero vairuojamas automobilis pasirodė geriau negu kas nors galėjo pagalvoti. Be to, „Ferrari“ labai dažnai patekdavo tarp prizininkų skirtinguose Europos, Italijos ir Prancūzijos ralio čempionatuose.
Įkvėptas „288 GTO“
Dabar klasikinių automobilių kolekcionierius džiuginantis, ribotos laidos „Ferrari 288 GTO“, kadaise turėjo kitokį tikslą.
„Ferrari“ siekdama įpūsti naujos gyvybės sparčiai senstančiai modelių gamai bei išbandyti savo jėgas Pasaulio ralio čempionate, ribotos laidos „Ferrari 288 GTO“ kūrė atsižvelgdama į tuomet galiojusius „Group B“ reikalavimus. Vis dėlto, triukšmingą vakarėlį sustabdžiusi tarptautinė automobilių sporto federacija kaip reikiant pakoregavo ilgai brandintus „Ferrari“ planus.
Kol viena „Ferrari“ inžinierių komanda ieškojo būdų kaip „Ferrari 288 GTO“ išnaudoti žiedinių lenktynių pasaulyje, kita, ganėtinai maža grupelė specialistų pradėjo studijuoti keturių varančiųjų ratų sistemos privalumus ir vėliau teorines žinias perkėlė į „Ferrari 408 RM“.
„Ferrari 408 RM“ buvo jungtinių kompanijų darbo vaisius. Pavyzdžiui, automobilio kėbulo detalės buvo pagamintos padedant specialistams iš kompanijos „Alcan“. „Alcan“ tuo metu buvo žinoma kaip automobilių kėbulo detalių specialistė, ypač jeigu kėbulo detalės gaminamos iš tokių medžiagų kaip aliuminis. „Alcan“ specialistai net nedvejodami sutiko dalyvauti šiame projekte, nes norėjo pasauliui parodyti naują kėbulo detalių išlankstymo metodą.
Likusius automobilio kūrimo darbus atliko „Ferrari“ inžinieriai. Siekiant sumažinti automobilio svorį, „408 Integrale“ važiuoklė buvo sukurta iš nerūdijančio plieno ir aliuminio. Tvirta, standi ir pakankamai lengva konstrukcija prototipui tiko puikiai. Panašią konstrukciją „Ferrari“ inžinieriai panaudos tik po dvylikos metų, kuriant „Ferrari 360 Modena“.
„Ferrrari 408 Integrale“ ratus suko aštuonių cilindrų, V formos, keturių litrų darbinio tūrio benzininis variklis išvystantis 300 arklio galių.
Nors automobilis ir netapo pačiu gražiausiu „Ferrari“, tačiau tai daugiau buvo kaip techninis eksperimentas. „Ferrari“ norėjo išsiaiškinti keturių varomųjų ratų pavaros subtilybes ir ar toks varančiųjų ratų modelis tiktų serijiniams automobiliams.
Atsižvelgiant į faktą, jog sekantis „Ferrari“ modelis su keturių varančiųjų ratų pavara pasirodė po kelių dešimtmečių, galima daryti išvadą, jog „Ferrari 408 RM“ koncepcija nepateisino lūkesčių.
