Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI) informuoja, kad „Fenikso sindromu“ „užsikrėtė“ ir fiziniai asmenys.
„Fenikso sindromu“ vadinamas toks sukčiavimo modelis, tarptautinėje mokesčių administravimo praktikoje žinomas „fenikso sindromo“ pavadinimu, apibrėžia tokią nusikalstamą veiką, kai įmonė prieš bankrotą ar žymų savo veiklos sumažinimą perleidžia savo turtą, imituodama legalius finansinius sandorius (pirkimus – pardavimus, atsiskaitymus už tariamas paslaugas ar pan.) kitai, dažniausiai tų pačių savininkų ar akcininkų įkurtai naujai įmonei ir tokiu būdu išvengia kreditorinių įsipareigojimų bei privalomų valstybei sumokėti mokesčių, o subankrutavusios įmonės veikla „prikeliama“ naujoje įmonėje, turinčioje senosios turtą, tačiau jau be skolų.
Atlikdami mokestinį patikrinimą dėl PVM permokos grąžinimo, Šiaulių AVMI specialistai išaiškino, kad ūkininkas, turėdamas mokestinių skolų valstybei bei įsiskolinimų kreditoriams, pardavė savo turtą – gyvulius, mašinas, traktorius – seseriai. Ji, gyvendama ir dirbdama Vilniuje, prisiregistravo brolio žmonai priklausančiame bute ir Šiauliuose įregistravo individualią veiklą.
Individuali veikla, kurios pagrindą sudaro – pieninių galvijų auginimas, ir toliau vyko ten pat. Į darbą buvo priimti buvę ūkininko darbuotojai. Aišku, pirkėja, gyvendama ir dirbdama Vilniuje, pati veiklos nevykdė, bet pagal įgaliojimą pavedė broliui (pardavėjui) jos vardu tvarkyti visus finansinius reikalus ir jai atstovauti.
Tokiu būdu bandyta išvengti mokesčių valstybei: fizinis asmuo nesumokėjo beveik 250 tūkst. litų pardavimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), o turtą įsigijusi ūkininko sesuo Šiaulių AVMI pateikė prašymą grąžinti dėl gyvulių ir ilgalaikio turto įsigijimo susidariusį minėtą PVM skirtumą. Be to, moteris pinigus už įsigytus gyvulius ir ilgalaikį turtą pravedė ne į ūkininko, bet į jo žmonos banko sąskaitą, o dalis atsiskaitymų buvo vykdoma užskaitų būdu.
Taip buvo siekiama apsaugoti ūkininką ir jo veiklą nuo finansinių sunkumų, skolų išieškojimo.
„Mokesčių administratorius vertina ir analizuoja turimą ir iš kitų institucijų gaunamą informaciją. Tai leidžia atpažinti „iš pelenų“ atgimstančius verslininkus. Jeigu yra sunkumų, mokesčių administratorius turi priemonių, kuriomis galima padėti į sunkią padėtį patekusiam tiek ūkininkui, tiek verslininkui, – sako Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Zofija Brazaitienė. – Jeigu PVM planuojantis susigrąžinti mokesčių mokėtojas žinojo ar turėjo galimybę žinoti, jog dėl jo įsigyto turto būta nesumokėtų mokesčių, jis laikytinas nesąžiningu ir praranda teisę į PVM atskaitą. Paaiškėjus sandorio tikslui – išvengti mokesčių, mokestinės prievolės gali būti perkeliamos susijusiam asmeniui“.
Patikrinimo metu turtą pardavusio ūkininko mokestinės prievolės buvo perkeltos turtą įsigijusiam susijusiam asmeniui (seseriai), kuriai nepavyks iš valstybės biudžeto neteisėtai gauti beveik 250 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
