Fast Lap 2014 : Naujas sezonas ir pirmas etapas

Peršokime į paskutinę, turbūt vieną žiauriausių, mano neilgo gyvenimo savaičių. Ji buvo tokia…… kad du kartus norėjau nušokti nuo televizijos bokšto be parašiuto. Bokštas atrodo taip:

Tiesa, atsiprašau visų, į kurių skambučius tą “nuostabią” savaitę neatsiliepiau ir neatrašiau sms’ų. Neužilgo suprasite kodėl.
Nuo ankstyvo pirmadienio “pilno gazo” rėžimas. Visi, nuo draugų iki partnerių, sustatyti “ant kojų”. Vieni derina gesintuvą, kiti perka stabdžių diskus, treti derina suvedimo rezervacija, dar kažkas montuoja padangas, ruošia busimą serviso zoną (lipdukai, sėdmaišiai, palapinės, įrankiai) ir t.t. Man rodos nemiegojau pirmadienį, nes prisimenu tik turiningus antradienio pusryčius – pieną su sausiniais.
Antradienis – Roko Aleksiūno nemigos dėka pabaigtas virinti išmetimo kolektorius, pakabinam turbiną, pagaminam turbinos aušinimą, tepimą, vuala – veikia. Vakare liko TIK programavimas. Parsivarau Miatą namo. Suprogramuojam, kad pradėtų kurtis ir dirbtų “ant šalto” motoro. All good. Vakaras į pabaigą, supilam naują, dar nemėgintą 98E25 (25% bioetanolio) kurą. Remapinam ant jo – viskas dirba. Pilną suprogramavimą važiuojant atidedam sekančiai dienai.

Trečiadienio vakaras: Kartu su Gediminu iš Lets-D motorsport išvažiuojame programuotis. “Pakelk apsukas iki ribotuvo ir paleisk gazą” – taip du kartus, kad būtų galima susreguliuoti detonacinį daviklį. Tada dar vieną, trečią kartą ir …  motoras pradėjo kalti. STIPRIAI. Indeklai?? Vožtuvai?? Motorui ragas! Gedimino žodžiai:
- Toks stiprus kalimas tikrai nėra geras ženklas. (Mintyse: YOU DON’T SAY!!!)
Tai buvo pirmas kartas kai užsinorėjau šokt nuo to bokšto (kaip jis atrodo, galite pamatyti nuotraukoje viršuje).
Tai buvo viena tų akimirkų, kai supratau kiek mano ir visos komandos indėlis priklausomas nuo metalo gabalo. Negalėjau patikėti, kad taip viskas pasibaigs: draugas mane tempia ant troso namo, o aš rašau draugams žinutes, kad lenktynės baigėsi net neprasidėjusios, akyse sustvenkė ašaros. Rimtai. Jos buvo susikaupusios. Nemenkai.
Nuleisti rankas? Hell no! Bemiegė naktis – ieškau naujo mazdos motoro. Lietuvoje rasti be šansų, tad ieškosime problemų šitame.
Ketvirtadienis. Likusi viena diena iki mašinos išvežimo į Kauną. Viktoras iš Berner pakvietė kelis pažįstamus motoristus, kurie padėtų nustatyti diagnozę. Prie mūsų prisijungė mano geras draugas Karolis Kivertas (legendinio Brunzos mechaniko Kiverto sūnus!). Faktas – kalimas iš motoro viršaus. Tikėtis geriausio arba blogiausio (kompensatoriai/vožtuvai). Supirkome beveik visus Vilniaus apskrityje esančius kompensatorius, pakeitėm. Užvedėm. Kala taip pat toliau – Čia buvo antras momentas, kai vėl norėjau šokti nuo to aukšto bokšto.

Ka darom? Keičiam visus likusius kompensatorius. Susirandom paskutinius Vilniuje esančius kompensatorius, surinkom, užvedėm. Tada garaže sušokau visus šokius, kokius tik prisiminiau. Atsirado šypsena veide, kuri ir dabar yra mano veide rašant. F**K YEA!!!!! Skambinu Gedui – vakare programuojam. Suprogramavom saugiai, su mažiau galios nei pernai “low boost” režimu, kadangi keliant galią su nauju kuru neužteko purkštukų našumo. Palikom tai kitam etapui. Ir dar – programuojant suskilo išmetimo kolektorius – bet tai po visų problemų atrodė juokingas reikalas.
Penktadienis. Ryte kolektorius jau suvirintas, mašina pakrauta, išjudam į Kauną. Pirmą naktį šią savaitę normaliai išsimiegojom.

Lenktynių rytas. Monster energy ir PuškuPušku padėjo mums jaukiai įsikurti serviso zonoje.

Pirmas kvalifikacinis važiavimas – pirmas šių metų mašinos testas. Visoje trasoje į kėbulą liečiasi automobilio ratai (naujos, platesnės padangos padarė daugiau nei tikėjomės). Dėl brokuotų sailent block’ų važiuoklė nedirba taip kaip turėtų. Laikas 1.22.xxx – tikrai geriau nei tikėjausi. Tvarkome tai, ką galima sutvarkyti: patikimas mechanikas Mindaugas vietoje pjausto kėbulą, kad nebesiliestų su padangomis. BERNER vyrų ir įrankių dėka viskas buvo padaryta per nepilnas 15 minučių.

Startuoju iš 8 pozicijos, apsilenkiu porą monstrų ir vėl trūksta išmetimo kolektorius. Prarandu ir taip nearklingos mašinos arklius. Vėl nukrentu į 8 vietą ir joje išsilaikau iki finišo. Vos grįžus į serviso zoną, Rokas šoka į automobilį ir lekiam virinti išmetimo kolektoriaus. Suvirinta. Lėksim toliau. Nice!

Antras race’as – viskas puikiai. Jau po starto vėl nukritau į rikiuotės vidury, subarkės, mitsubishiai su keturiais varomais ir 400+ arklių vis gi starte padaro savo, bet neilgam. Kad ir kiek ten arklių beturėtų, prasiskyniau iki šeštos vietos.

Na ir paskutinis važiavimas SUPER LAP rungtis – reikia įvažiuoti vieną, patį greičiausią ratą. Va čia nustebinau ir save, ir aplinkinius. Galingiausių bombų klasėje patekau į TOP5! Atsižvelgus į tai, kad mano klasėje silpniausias automobilis buvo bemaž du kartus galingesnis nei manoji Mazda ir nuo antros vietos skiria tik sekundė, pirmą kartą savo rezultatą vertinu teigiamai, nors ir neteko užlipti ant pakylos laiptelio. Štai lentelė su užuomina. Matysite kas per automobiliai liko priekyje ir koks laiko skirtumas susidarė tarp mūsų – įvertinkite patys.

Tokios va lenktynės. Sunku išreikšti dėkingumą žmonėms, kurie paskutinę savaitę prisidėjo ir padėjo… Kiekvienam atsidėkosiu asmeniškai – prižadu! O mes susitiksime antrame etape Estijoje, kur atvažiuosiu su kiek daugiau “ponių” turinčia miata ir tikėsimes podiumo. Iki!
Autorius :
Tauras Tunyla