Seime pradėtas svarstyti klausimas dėl galimybės nereceptinius vaistus parduoti mažmeninėse prekybos vietose sukėlė farmacininkų pasipiktinimą. Anot jų, vaistų pardavimas ne vaistinėse yra naudingas aukštesnių reitingų siekiantiems politikams. Jungtinėse Amerikos Valstijose, vartotojų teisių gynimo draugijos pateiktais duomenimis, dėl diagnozės „vaistaligė“ į ligonines kasmet paguldoma 1,5 milijono amerikiečių. Suprantama, Lietuva toli gražu ne JAV, tačiau, anot farmacininkų, Seime braižomos gairės gali sukelti itin daug neigiamų pasekmių.
Farmacininkų iniciatyva surengtoje spaudos konferencijoje tarsi žirniai į sieną buvo beriami klausimai: „Ar pasiteisino besaikis paracetamolio preparatų vartojimas? Ką pasakė Europos Teisingumo Teismas apie vaistus? Kas užsakė, kad būtų liberalizuotas vaistų pardavimas? Juk kiekvienas sprendimas priimamas tam, kad kam nors atneštų naudos.“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų chemijos katedros profesorius Eduardas Tarasevičius pasakojo, kad vaistai yra kiekvieno iš mūsų gyvenimo palydovas.
„Reikia mokėti juos racionaliai vartoti. Bet dalis politikų nutarė pasireklamuoti ir parodyti, kad aktyviai dirba, bei pasiūlė vaistus parduoti ne tik vaistinėse. Maža to, parlamentarai iškėlė klausimą, kodėl vaistus reikėtų pardavinėti tik degalinėse? Juk galvą gali imti skaudėti ir prekybos centre, knygyne ar kitose žmonių pamėgtose viešose vietose“, – piktinosi E. Tarasevičius.
Anot jo, jeigu Seimas toliau žengs pasirinktu keliu, nereceptinius vaistus bus galima parduoti visose mažmeninėse prekybos vietose: „Nėra suskaičiuota, kiek Lietuvoje iš viso yra mažmeninės prekybos taškų. Nors visiems aišku, kad kiekvienoje gatvėje tokių galima būtų rasti net po keletą. TVaistinių yra gerokai mažiau, todėl atsiranda nesąžiningos konkurencijos užuomazgų.“
E. Tarasevičius pridūrė, kad vieni turės dirbti pagal licenciją, kitiems jos nereikės: „Tai tik dar vienas nesąžiningos konkurencijos pavyzdys, kuris atsirastų Seimui priėmus netinkamus sprendimus. Taip pat iki šiol nėra aišku, ką reikėtų įtraukti į nereceptinių vaistų sąrašą. Tiek nuo skausmo, tiek nuo peršalimo yra šimtai skirtingų vaistų rūšių.“
Buvo pateikti skaičiai, kad Danijoje vienai vaistinei tenka 15 tūkst. gyventojų. Lietuvoje viena vaistinė aptarnauja vos 2 tūkst. gyventojų. Europos Sąjungos vidurkis yra 1 vaistinei tenkantys apie 3 tūkst. gyventojų. „Lietuvoje yra puikiai išvystytas vaistinių tinklas, todėl sprendimas leisti pardavinėti vaistus ant kiekvieno kampo būtų mažų mažiausiai nelogiškas“, – pabrėžė E. Tarasevičius.
Europos vaistų agentūros ekspertas Romaldas Mačiulaitis pridūrė, kad visuomenėje yra susiformavusi klaidinga nuomonė, jog nereceptiniai vaistai nekelia pavojaus žmonių sveikatai: „Toks požiūris yra tik pusė tiesos, o mano nuomone, pusė tiesos yra melas. Tikrai per parą neišmokysime žmonių suprasti vaistų sudėties ir neapšviesime, kaip tinkamai juos vartoti, kad nepridarytų daug žalos savo sveikatai.“
Anot R. Mačiulaičio, Seime planuojamos priimti reformos tik sukels visiškai nereikalingą sumaištį, kuri vartotojams bet kokiu atveju neleis pajausti jokios praktinės naudos.
