Dauguma mokinukų bent kartą yra dalyvavę ekskursijoje į kokį nors muziejų. Tokios išvykos plečia moksleivių akiratį ir suteikia atsakymus į svarbius ir nelabai svarbius klausimus. O šiandien siūlome Tau nusikelti į ganėtinai pikantišką muziejų.
Šią įstaigą Islandijos provincijos miestelio mokykloje įkūrė buvęs istorijos mokytojas Sigurðuras Hjartarsonas. Na, o kaip dažniausiai ir nutinka, muziejininkas eksponatus pradėjo kaupti po to, kai 1974 metais jam atnešė jo pirmąjį eksponatą – nupjautą jaučio lytinį organą. Taip. Tu nesuklydai – tai lytinių organų muziejus.
Tačiau kelias nuo pirmojo eksponato iki muziejaus atidarymo buvo netrumpas. Kai vietiniai gyventojai išgirdo istoriją apie padovanotą jaučio falą, jie nesikuklindami ėmė vilkti Hjartarsonui sužvejotų banginių bei įvairių naminių gyvūnų lytinius organus. Taip mokytojo namuose netrukus atsirado 13 penių ir su jais tikrai reikėjo kažką daryti. Tada Hjartarsonui šovė mintis atidaryti falų muziejų. Juk neišmesi šitiek gėrio lauk! Tuomet eksponatų skaičius ėmė augti geometrine progresija, o kartu augo ir muziejaus populiarumas. Žinia apie šią egzotišką įstaigą pasklido toli už miestelio ribų, informacija apie jį buvo išspausdinta daugiau nei 500-se straipsnių, o per vieną sezoną muziejuje apsilanko daugiau nei 15 tūkstančių lankytojų.
Šiandien Falologijos muziejuje yra 210 beveik visų sausumos ir jūros žinduolių, kurių galime aptikti Islandijos teritorijoje, penių, tačiau kolekcija nuolat pasipildo naujais eksponatais. Muziejaus lankytojai gali susipažinti su 55 šešiolikos rūšių banginių penių pavyzdžiais, baltosios meškos peniu, 36 peniais, kurie kažkada priklausė septyniems skirtingiems ruoniams ir jūros vėpliams, ir 150 dvidešimties skirtingų rūšių sausumos žinduolių penių. Vyriško lytinio organo šiame muziejuje nerasi, tačiau keli vietiniai gyventojai savo penius testamentu paliko muziejui, todėl, matyt, ateityje ši spraga bus užpildyta.
Visos muziejinės retenybės, nepaisant jų dydžio ir skaičiaus, telpa dviejose gana nedidelėse patalpose. Beje, šiame muziejuje gali susipažinti ne tik su egzistuojančių, bet ir išgalvotų būtybių (keltų ir skandinavų legendų mitinių personažų elfų, trolių ir jūros pabaisų) pasididžiavimais.
Senovėje vyro penis buvo laikomas nepamainoma ne tik žinduolių, bet ir viso gamtos reprodukcinio proceso dalimi. Romėnai kareivius į armiją atrinkdavo pagal penio dydį, o egiptiečiai tikėjo, kad Nile gyvūnai apsigyveno tik po to, kai požeminio pasaulio dievas nužudė savo brolį ir į upę išmetė jo falą. Archeologai įvairiausiuose pasaulio kampeliuose dar ir šiandien atkasa penio statulų ir talismanų, kurie simbolizuoja vaisingumą ir vyriškumą, ir tik šiuolaikinė civilizacija penį pavertė tabu, o šis Islandijos muziejus stengiasi išsklaidyti prietarus.
