Prekyba vaistais visais laikais duodavo nemažą pelną, nes vaistų žmonėms reikėjo ir reikės, rašoma antradienio „Respublikoje“. Tačiau pasauliui nerimą kelia, kad vis dažniau iš žmonių nelaimių pelnosi vaistų falsifikatų gamintojai, o padirbti vaistai ne tik kad negydo, bet gali net nužudyti.
Ragina kovoti stipriau
Paryžiuje neseniai posėdžiavę Europos farmacijos pramonės lyderiai paragino Europos Sąjungos (ES) institucijas, kad jos stipriau kovotų su vaistų padirbinėjimu. Siekiama, kad būtų uždrausta perpakuoti vaistus, kad būtų įdiegta bendra ES sistema vaistams identifikuoti ir nustatytos didesnės bausmės už prekybą padirbtais vaistais.
„Laikas Europai veikti kaip varomajai jėgai kovoje su šiuo baisiu nusikaltimu, - sakė Europos farmacijos pramonės asociacijos (EFPA) viceprezidentas Jeanas Francois Dehecq‘as. - Organizuotos nusikalstamos grupuotės, veikiančios tarptautiniu mastu ir dėl pelno žaidžiančios žmogaus gyvybe, turi būti sunaikintos ryžtingais veiksmais, nuolatiniu persekiojimu ir tinkamomis sankcijomis - tiek civilinės, tiek ir baudžiamosios teisės. Dabar galiojančios ES narių baudos yra neadekvačios. Efektyviam baudžiamajam persekiojimui reikia administracinių ir operatyvinių priemonių ir išteklių“.
ES statistika rodo, kad 2007 metais ES šalių muitinės sulaikė 4,081 mln. medicininių produktų pakuočių. Daugiausia padirbtų vaistų parduodama internetu, tačiau jų atsiranda ir įprastinėse vaistinėse.
Padirbtuose vaistuose aptinkama nuodingų medžiagų, nerandama aktyviosios medžiagos arba jos kiekis yra netinkamas, pakuotės lapelyje pateikiama klaidinga informacija. Klastotojai taikosi ir į žmogaus sveikatai itin reikšmingus vaistus, įskaitant tuos, kurie skirti vėžiui, širdies ligoms, psichikos sutrikimams ir infekcijoms gydyti.
Tikimasi, kad griežtesni ES teisės aktai bus priimti iki metų pabaigos kaip dalis „farmacijos paketo“. Europos Komisija pavasarį visuomenei svarstyti pateikė projektus, kurie numato, kad vaistų pakuotės būtų itin sandarios, užplombuotos ir kad juos būtų draudžiama perpakuoti.
Falsifikatu laikomas vaistinis preparatas, kuris yra sąmoningai apgaulingai ir tyčia neteisingai paženklintas, atsižvelgiant į jo tapatybę ir (arba) kilmę. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistika, vaistinių preparatų rinkoje pasitaiko 10-15 proc. falsifikuotų vaistų.
Lietuvos vaistinėse - saugu
Kaip „Respublikai“ teigė Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Mindaugas Būta, Lietuva taip pat nuolat stebi, kokie vaistai patenka į rinką.
Siekiant apsaugoti rinką nuo falsifikuotų vaistinių preparatų, VVKT dirbančių farmacinės veiklos inspektorių pareiga yra tikrinti vaistinių preparatų gamintojų ir didmeninio platinimo licencijų turėtojų patalpas, vietas, naudojamas vaistiniams preparatams gaminti, parduoti, sandėliuoti, platinti, taip pat vykdomas vaistinių preparatų pirkimo ir pardavimo operacijas. Bendrieji patikrinimai atliekami kas 2-3 metai, tiksliniai - pagal aplinkybes, poreikį, gavus nerimą keliančios informacijos.
„Kontroliuodama licencijuotas įmones - didmeninio, mažmeninio vaistų platinimo, vaistų gamintojus - iki šios mūsų tarnyba nėra nustačiusi nė vieno vaistinio preparato falsifikavimo atvejo, - sakė M.Būta. - Jei į šalį mėginama įvežti neregistruotus, sertifikatų neturinčius vaistus, jie konfiskuojami muitinėse ir sunaikinami“.
Pavojus - pirkti turguje
Didžiausia problema, su kuria susiduriama Lietuvoje, - neteisėta farmacinė veikla, ypač prekyba Lietuvoje neregistruotais vaistais ir maisto papildais šalies turgavietėse. Tokią prekybą kontroliuoja teisėtvarkos pareigūnai, tačiau, pasak M.Būtos, į reidus kartu su policija dažnai vyksta ir VVKT atstovai.
Negana to, kad turgavietėse parduodamas labai platus spektras gal ir legaliai kitose šalyse pagamintų, tačiau Lietuvoje neregistruotų vaistų, jie dar ir laikomi toli gražu ne tokiomis sąlygomis, kaip turėtų būti.
Ne kartą nustatyta, kad turgavietėse parduodami ne tik elementarūs vaistai ar maisto papildai, kurie dažniausiai yra pagaminti Rusijoje ir dėl to pigesni, bet net ir narkotiniai analgetikai, opioidiniai preparatai, vaistai, kurių sudėtyje yra fenobarbitalio, klonazepamo ir kt.
Dažniausiai turguje vaistus perka pensininkai, mažas pajamas turintys žmonės. Pagrindinė priežastis, kodėl perka turguje, - kainų skirtumas. Be to, išprusimo trūkumas - kai kurie žmonės labai nuoširdžiai mano, kad turgavietėje jie gali nusipirkti geros kokybės vaistus, neką prastesnius nei vaistinėse, tik dar pigiau. Dar blogiau, kad pasiieškoti turguje reikalingų vaistų ar maisto papildų rekomenduoja net... gydytojai.
„Žmonės turi žinoti, kad pirkdami Lietuvoje neregistruotus ir ne pagal reikalavimus laikomus medikamentus jie rizikuoja ne tik savo sveikata, bet net gyvybe“, - sakė M.Būta.
Internete - apgaulė
VVKT vadovo teigimu, kitas vis labiau pasaulį ir Lietuvą užvaldantis falsifikuotų vaistų šaltinis - nelegalios „vaistinės“ internete. Paprastai jos potencialių klientų ieško siųsdamos elektroninio pašto šiukšles, dažniausiai su žodžiais „viagra“, „cialis“ arba „levitra“.
M.Būtos žiniomis, apie 90 proc. internetu siūlomų pirkti vaistų - falsifikatai. Nelegalios vaistinės paprastai nurodo taikančios neįprastai dideles nuolaidas, o tai tik gali sustiprinti įtarimus, kad siūlomi padirbti vaistai.
Britų nevyriausybinės organizacijos neseniai atliktas tyrimas nustatė, kad net 62 proc. internetu jos nupirktų medikamentų yra padirbti arba neatitinka standartų.
Falsifikuojami net ir tie preparatai, kurie skirti gydyti sunkioms ligoms, tokioms kaip širdies ir kvėpavimo ligos, nervų ir protiniai sutrikimai.
Tyrimas apėmė daugiau nei šimtą interneto vaistinių ir trisdešimt su receptu parduodamų dažniausiai perkamų vaistų. Visi jie buvo atsiųsti net neįsitikinus, ar užsakovas turi receptą.
Nustatyta, kad 95,6 proc. interneto vaistinių veikia nelegaliai, 94 proc. tokių tinklalapių neturi kvalifikuoto vaistininko, kuris galėtų patarti, per 90 proc. tokių el.vaistinių siūlo tik receptinius vaistus, o 86 proc. svetainių vartoja suklastotą patikimumo nuorodą.
Gavę užsakytuosius vaistus, ekspertai atliko vizualią ir cheminę receptinių vaistų analizę. Trimis atvejais iš penkių tyrėjai gavo padirbtą arba standartų neatitinkantį vaistą. Nepaisant to, kad 38 proc. parsisiųstų vaistų buvo autentiški, 16 proc. jų buvo nelegalus importas iš ne ES valstybių, o 33 proc. neturėjo informacinio lapelio, kas irgi yra nelegalu.
Spartus nelegalių interneto vaistinių plitimas reiškia, kad vis didėja rizika, jog pacientai gaus padirbtų vaistų. Patiklus ir neapsišvietęs vartotojas, pirkdamas vaistus internetu, smarkiai padidina ne tik žalos savo sveikatai, bet net ir mirties pavojų.
