Kiti, mažiau sureikšminę socialinių tinklų svarbą, palieka iki tol buvusią paskyrą jos daugiau neliesdami.
Visgi, visuomenėje gerai žinomų žmonių paskyros po jų mirties vis dažniau paliekamos aktyvios, sukuriant savotišką atminimo vietą. Su galimybe matyti žmogaus buvusią veiklą ir skelbtą informaciją, kai kurių artimieji net ryžtasi aktyviau naudoti žmogaus paskyrą. Nors nemaža lietuvių į tai dar žiūri atsargiai.
Altoriai elektroninėje erdvėje
Besinaudojantys „Facebook“, mirusių garsių žmonių profiliuose galėjo pastebėti atsiradusį užrašą „Remembering“ (liet. atminti, prisimenant). Jų yra tiek pas žinomus užsienio, tiek pas Lietuvos visuomenės veikėjus. Tai reiškia, kad jų artimieji nusprendė neištrinti buvusios paskyros ir leisti besidomintiems šiuo žmogumi kitiems vartotojams jį prisiminti.
Nemažai diskusijų sukėlė rusų žurnalisto Arkadijaus Babčenkos imituota žmogžudystė. Pasaulį apskriejus šiai žiniai, jį palaikę žmonės puolė emocijas reikšti jo paskyroje. Pastaroji buvo pažymėta ženklu „Remembering“, o vos paaiškėjus faktui, kad jis gyvas, šis ženklas dingo. Šis atvejis – išskirtinis.
Visais kitais atvejais ženklas atsiranda po iš tikrųjų mirus žmogui. Lietuvoje yra vos keletas tokių pavyzdžių: buvusio sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos ir filosofo Leonido Donskio paskyros.
Visgi, lietuviai dalijasi skirtingomis nuomonėmis dėl šio reiškinio. Vieni tikina, kad prisimindami išėjusius žmones aplanko ir peržiūri jų profilius, savotiškai pagerbia, kitiems – tai sukelia neigiamas emocijas. Pastarųjų manymu, nereikėtų leisti žmonėms komentuoti mirusių žmonių minčių ar apkalbėti žiūrint. Šios paskyros vadinamos savotiškais altoriais.
Antras gyvenimas „Facebook“
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas portalui tv3.lt pasakojo, kad buvo daug diskusijų ir net kreiptasi į „Facebook“ administraciją, aiškinanti, kaip turėtų būti elgiamasi, mirus žmogui, socialinio tinklo vartotojui. Jo teigimu, esminį sprendimą bet kuriuo atveju priima artimiausi žmonės.
„Šiuo atveju, manau, kad ypatingi visuomenės veikėjai, kurių netekome, palieka po savęs vietą elektroninėje erdvėje, kur formuojasi tam tikra atmintina vieta. Tai savotiškas būdas išreikšti pagarbą, negalintiems to padaryti fiziškai.
Komunikacine prasme, tų pačių žinomų žmonių, lieka šeima, draugai, gerbėjai, kolegos. Tai elektroninė vieta – tam tikra atminimo vieta. Matome tam tikrą fenomeną dabar, kada žmogus neišnyksta, kaip išnyksta fiziškai. Manau, kad su tam tikra priežiūra paliekamų anketų daugės. Per tam tikrą laiką formuosis kaip antrojo gyvenimo, antroji vieta, kur gali pagerbti žmogų“, - sakė A. Katauskas.
Jo teigimu, mirusiems garsiems žmonėms, turintiems savo vardinę veiklą, tiesiog svarbu išsaugoti tęstinumą. Tuo pačiu, komunikacijos specialistas pripažino, kad Lietuvoje panašių atvejų dar žino labai mažai.
„Gal dar nesame netekę tokių aktyviai socialinėje erdvėje veikusių, o gal dar lietuviai taip gerai neįvaldę šio įrankio. Mes patys turime įprasti, kad kai rūpinamės išėjusio žmogaus atminimu, tai reikia rūpintis ir jo atminimu elektroninėje erdvėje.
Nors mūsų jau karta labiau įpratusi prie medijų ir manau, greitai šį dalyką įsisavinsime. Turi pokytis įvykti galvoje. Juolab, kodėl reikia ištrinti ir pamiršti žmogų, jeigu jis rašė, kūrė ir buvo“, - įsitikinęs A. Katauskas.
Pasirūpinti reikia prieš mirtį
Komunikacijos specialistas Tomas Petryla portalui tv3.lt sakė, kad kiekvienas žmogus, turintis „Facebook“ paskyrą, jau dabar gali nusistatyti, ar jis norėtų, kad po jo mirties jo paskyra būtų ištrinta, ar būtų palikta kaip „prisiminimų paskyra“ (Remembering Account).
„Jeigu žmogus pasirenka, kad jo paskyra būtų palikta, tai jis gali pasirinkti žmones, kurie turėtų tam tikrą prieigą prie jo paskyros. Verta priminti, kad „Facebook“ taisyklės neleidžia jokiam kitam žmogui prisijungti prie kito žmogaus anketos ir net žmogaus mirties atveju kitiems, net ir artimiausiems žmonėms, nesuteiks galimybės prisijungti prie to žmogaus anketos.
Tačiau „Facebook“ suteikia mirusio žmogaus artimiesiems, jam prieš tai nustačius „prisiminimų paskyros“ režimą, tam tikras paskyros redagavimo funkcijas. Pavyzdžiui, leidžiama įkelti to žmogaus vardu įrašus, pakeisti profilio ir viršelio nuotraukas, priimti naujus kvietimus draugauti“, – pasakojo T. Petryla.
Jis priminė, kad vienas iš žinomiausių tokių pavyzdžių Lietuvoje – šviesaus atminimo profesorius Leonidas Donskis, jo anketa yra palikta, žmonės ant jo profilio sienos gali kelti įrašus, susijusius su juo.
„Žinoma, ypatingai pradžioje daug ką galėjo trikdyti naujienų sraute pastebėtos profesoriaus vardu paskelbtos žinutės. Kita vertus, kai „Facebook“ pamatai Justino Marcinkevičiaus ar Alfonso Nykos-Niliūno įrašą, tai tie įrašai tokio jausmo nesukelia“, –sakė komunikacijos specialistas.
Jo teigimu, kol Lietuvoje tokia praktika nėra dažna, egzistuoja daug tiesiog paliktų mirusių žmonių anketų. Pasak T. Petrylos, taip palikti anketas, nederėtų dėl kelių priežasčių.
„Anketų nereikėtų palikti, kadangi jas palikus, lieka tam tikros funkcijos, kurios gali atrodyti labai nejaukiai, pavyzdžiui, visiems rodyti jo gimtadienį. Tikrai atsiras tokių žmonių, kurie parašys ilgiausią sveikinimą, nežinodami apie netektį, nes sveikina dažnai ir ne patys artimiausi draugai.
Tikrai nejaukus jausmas. Todėl, jeigu jau artimieji nusprendžia palikti to žmogaus anketą, tuomet reikėtų nustatyti ją kaip „prisiminimų anketą“. Tarp paprastų žmonių ši praktika nėra labai populiari“, – tikino T. Petryla.
Jo teigimu, visų tokių anketų palikimo pagrindinis tikslas – kad jį pažinoję žmonės galėtų prisiminti ir socialiniame tinkle.
Kaip ištrinti mirusiojo „Facebook“ anketą
Paprasčiausias būdas – prisijungus prie jo anketos ir pasirinkus tam funkciją. Tačiau retas žino slaptažodį net savo artimo žmogaus.
Todėl reikia kreiptis į „Facebook“ administraciją, patvirtinti savo tapatybę bei ryšį su mirusiuoju ir gauti leidimą administruoti to žmogaus paskyrą.
Dar vienas būdas – kiekvienas aktyvus vartotojas gali iš anksto pasirinkti asmenį ir nurodyti, kas galėtų dar be jo lankytis paskyroje. Taip išvengiama sunkesniojo būdo.
2018 m. aktyvių „Facebook“ vartotojų visame pasaulyje yra 2,20 milijardo žmonių.
