Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) lietuviai dažniausiai skundžiasi dėl per ilgo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismuose. Strasbūro teismo teisėjai pripažįsta, kad tokia situacija susiklostė dėl spragų Lietuvos teisinėje sistemoje, kuri neužtikrina efektyvių galimybių aukoms gauti kompensaciją Lietuvoje.
Šiuo metu Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus nagrinėjančiame Strasbūro teisme yra apie 400 bylų prieš Lietuvą. Daugiau nei pusėje iš jų keliamas klausimas dėl per ilgo teismo proceso.
EŽTT teisėja Danutė Jočienė teigia, kad Lietuva turėtų imtis priemonių spręsti šią problemą.
"Proceso ilgumas yra didelė lietuviškų bylų problema. Mano nuomone, valstybė, Vyriausybė turi imtis konkrečių priemonių vidaus teisėje, įkurti tam tikrą mechanizmą, kad šis klausimas galėtų būti išspręstas valstybės viduje", - BNS sakė D.Jočienė.
Teisėjos teigimu, EŽTT yra atmetęs Lietuvos argumentus, kad Civilinio kodekso nuostatų pakanka efektyviai spręsti proceso ilgumo klausimus.
D.Jočienės kolega Strasbūro teisme, sekcijos vicepirmininkas teisėjas Ireneu Cabral Barreto (Ireno Kabralis Baretas) teigia, kad kitose Europos šalyse Lietuvoje kylančios problemos jau yra išspręstos.
"Ši problema yra daugiau ar mažiau išspręsta kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Portugalijoje, kurios įvedė specialias priemones vidaus teisėje. Ispanijoje yra speciali komisija, kurioje yra po vieną atstovą iš Vyriausybės, advokatų ir pilietinės visuomenės. Jie analizuoja bylas ir siūlo sprendimą", - BNS sakė Lietuvoje viešintis I.C.Barreto.
Į EŽTT gyventojai gali kreiptis tik po to, kai išnaudoja visas teisines gynybos priemones savo šalyje, todėl efektyvus kompensacijos mechanizmas, tikėtina, sumažintų Lietuvos pralaimimų bylų skaičių. Anot D.Jočienės, sprendimų būdų yra įvairių - pavyzdžiui, suteikti kompetenciją kuriam nors konkrečiam teismui nagrinėti tokios kategorijos bylas ar tobulinti įstatymus.
D.Jočienė, komentuodama "lietuviškų" bylų pobūdį, teigė, kad jos pastaraisiais metais labiau sudėtingos.
"Lietuviškos bylos labai sudėtingėja. Pirmosios bylos buvo susijusios su teise į teismą ir teise į teismines garantijas, tačiau šiuo metu turime nemažai bylų, kur keliami teisės į gyvybę klausimai, kankinimo draudimo aspektai, saviraiškos laisvė santykyje su privataus gyvenimo apsauga ir panašiai", - sakė D.Jočienė.
Iš viso EŽTT šiuo metu nagrinėjimo laukia per 90 tūkst. bylų. Teisininkai pripažįsta, kad bylų srautą sumažina individualaus konstitucinio skundo institutas, leidžiantis gyventojams, nepatenkintiems teismų sprendimais, kelti klausimus dėl konstitucinių teisių pažeidimo Konstituciniame Teisme. Lietuvoje individualaus konstitucinio skundo įvedimas dėl finansinių problemų yra įstrigęs.
"Mūsų sistemai Strasbūre geriau, jeigu turite individualų konstitucinį skundą. Jeigu pažiūrėsite į Vokietiją ir Ispaniją, kur jis yra, matome, kad iš ten santykinai ateina mažiau skundų. Bet tai nuspręsti turite jūs patys", - sakė I.C.Barreto.
Dabar prognozuojama, kad individualaus skundo Konstituciniam Teismui institutas, Seimui sumažinus Konstitucinio Teismo finansavimą, Lietuvoje gali atsirasti ne anksčiau nei 2011 metais.
