Užsieniečiai Pietų Korėjoje niekada nesudarė didelės gyventojų dalies, gal dėl šios priežasties korėjiečiai labai sunkiai prisileidžia naujai atvykusiuosius. Žinoma, jeigu šneki korėjietiškai šiek tiek lengviau, nes čia egzistuoja gana stiprus anglų kalbos barjeras. Kaip pasakoja Korėjoje besimokantys lietuvių studentai, gali užtrukti iki metų norint pralaužti ledus ir susirasti vietinių draugų. Tai padaryti naujai atvažiavusiam studentui gali padėti universiteto priskirtas „Buddy student“, kuris padeda atsidaryti banko sąskaitą, įsigyti telefoną ar susiorientuoti naujoje tvarkoje.
Nors Pietų Korėja yra viena labiausiai išsivysčiusių šalių technologijų srityje, gauti korėjietišką telefono numerį nėra taip paprasta. Telekomunikacijų kompanijos reikalauja sumokėti aktyvavimo mokestį, tik užsieniečiams skirtą depozitą, pateikti pasą, užsieniečio registracijos kortelę ir t.t.. Kalbos problemą bandoma spręsti kuriant nemokamas, užsieniečiams skirtas korėjiečių kalbos mokyklėles, taip pat populiarūs „Language Exchange“ (užsienio kalbos mokymasis su vietiniais).
Su mažais vaikais šiek tiek lengviau susikalbėti, nes jie anglų kalbos mokosi mokyklose, bet kadangi mažai naudoja ją praktikoje, didžiąją dalį jų turimų anglų kalbos žinių sudaro taisyklės, reikalingos išlaikyti egzaminą. Kadangi į gerą universitetą įstoti Pietų Korėjoje yra nelengva, korėjiečiams vaikams tenka mokytis tikrai nemažai. Dėl šios priežasties tik mus stebina dešimtą valandą vakaro iš mokyklos grįžtantys mokyklinukai. Nuolatinis visuomenės spaudimo dėl mokslų, užimamos padėties, karjeros taip pat daro įtaką ir labai aukštam savižudybių skaičiui Pietų Korėjoje.
Čia labai svarbu turėti ne tik puikią karjerą, bet ir antrąją pusę, todėl tiek jaunimo, tiek vyresnio amžiaus žmonių tarpe labai populiarios pažinčių tarnybos. Skirtingai nei Japonijoje, čia poros ne taip bijo viešai demonstruoti savo jausmus, nors kaip įprasta Azijos šalims, vis tiek tai daroma labai santūriai. Korėjiečiai partneriai paprastai laikomi ir labai pavydžiais. Per Valentino dieną paprastai tik merginos dovanoja vaikinams šokoladinius saldainius, vaikinai laukia po mėnesio švenčiamos „White Day“, kurios proga vyrai atsidėkoja saldainiais jiems šokoladą dovanojusioms moterims.
Kaip ir visoms Azijos šalims korėjiečiams yra būdingas stiprus nacionalizmo jausmas, jie labai didžiuojasi savo tautybe. Pagal kai kuriuos senovės mitus, save jie laiko netgi išrinktąja tauta. Po Korėjos karo, kuris padalijo šalį i dvi dalis, Pietų Korėja turėjo atstatyti savo šalį iš naujo. Kadangi, labai trūko pinigų šaliai atkurti, Pietų Korėjos moterys kirposi plaukus ir siuntė juos į Ameriką, taip bandydamos pagelbėti savo šaliai. Korėjiečiai gana stipriai įsikibę savo tradicijų ir sunkiai perima kažką naujo.
Pavyzdžiui, grikiai korėjiečių kultūroje yra naudojami arbatai, jeigu tu juos valgai, jiems atrodysi labai „keistas“ ir niekaip neįkalbėsi jų pabandyti paragauti. Iš kitos pusės, tarp korėjiečių egzistuoja „baltųjų išvaizdos kultas“. Plastinės operacijos čia kasdienybė: tiek tarp žvaigždžių, tiek tarp studentų tarpe. Egzistuoja netgi specialūs komplektai: perki akis - nosį gauni nemokamai. Labiausiai paplitę akių didinimosi, nosies kėlimo operacijos, kurios yra gana nebrangios.
Būnant Pietų Korėjoje, reikėtų paisyti bent elementarių čia paplitusių elgesio taisyklių: sveikindamiesi, dėkodami ar atsiprašydami, korėjiečiai nusilenkia; dovana, vizitinė kortelė paduodama ir priimama abiem rankomis; rodoma pagarba vyresniems (net keleri metai turi reikšmę) ir aukštesnį socialinį statusą turintiems žmonėms ir t.t. Šie formalumai atsispindi netgi jų kalboje, pavyzdžiui, priklausomai nuo kalbėtojo ir klausytojo socialinės padėties ir tarpusavio ryšio, gali būti naudojami net septyni (kai kur minimi 12, bet dauguma jų seniai nebenaudojami) skirtingi mandagumo lygiai.
Po darbo korėjiečiai dažniausia traukia atsipalaiduoti į barus, restoranus ar kavinukes. Nors vakarietiško tipo baruose, klubuose gali būti vartojamas tik alkoholis, tačiau įprastai korėjiečių kultūroje vartodami alkoholį, korėjiečiai visuomet valgo. Pavyzdžiui, daugelyje vietų (pvz „SULCHIP“ tipo baruose) negalima užsisakyti tik alkoholio, šalia privalai užsisakyti ir užkandos. Restorane pietaujama sėdint ant žemės aplink mažą staliuką ir dalijantis maistą tarpusavyje, taigi čia labai stipri grupinio valgymo kultūra. Pagrindinis korėjiečių virtuvės pasididžiavimas yra marinuotos daržovės su prieskoniais, vadinamos „Kimchi“, dažnai į dienos racioną įeina ryžiai, žuvis. Nenustebkite, jei atvažiavęs į kokios nors įstaigos ofisą, jus pavaišins kava, o šalia pasiūlys vyšninių pomidorų (čia jie paprastai laikomi vaisiais).
Kai kas korėjiečius vadina Azijos italais. Youtube patalpintas vieno picerijos tinklo reklaminis pokštas „The True Origins of Pizza", kuriame bandoma įrodyti, kad iš tikrųjų Marko Polo nukopijavo picą nuo korėjiečių. Ypač korėjiečiai pasidaro temperamentingi, kai išgeria, tuomet ypač garsiai šaukia. „EXPO 2012, Yeosu“ veikiančiame bare „AULA“ galima pamatyti ir kaip korėjiečiai žaidžia jų tarpe labai paplitusius gėrimo žaidimus. Pavyzdžiui, sukant butelį ratu, numušinėjamas butelio kamštelis, o numušusio žaidėjo kaimynas, turi išgerti. Žaidžiant kitą žaidimą, stikliukas įstatomas į bokalą alaus ir į jį paeiliui pilama korėjietiškas stiprusis gėrimas „Soju“. Žaidėjas, kurio stikliukas apvirsta, turi bokalą išgerti. Kiti populiarūs žaidimai apima įvairias skaičiuotes, dainavimus, plojimus.
Meno galerijos „Sauluva“, kuri Lietuvos paviljone, „EXPO 2012“ pristato gintarą ir kitus lietuviškus suvenyrus, darbuotojai juokiasi, kad korėjiečiai klausia, kodėl gintarą vadiname moliūgais (korėjiečių kalboje HOBAK turi kelias reikšmes - gintaras, moliūgas). Seniau gintarinės sagos buvo jų tautinio kostiumo dalis. Šis žodis jiems taip pat kelia asociacijas su karameliniais saldainiais, kurie vadinasi HOBAK, o jų spalva kaip gintaro.
Martina Miknevičiūtė (Restoranas „AULA“, Meno galerija „Sauluva“: EXPO 2012 Yeosu Korea)
Užs. Nr. 2263
