Dainų konkursas „Eurovizija“ kasmet kelia daug įdomių klausimų: kas dalyvaus, kaip bus balsuojama ir kiek tai kainuos.
„Balsas.lt savaitė“ nusprendė pasidomėti, kiek kainuoja Lietuvos atlikėjų pasirodymai „Eurovizijoje“.
Rėmėjų ieško patys
Pernai Diuseldorfe (Vokietijoje) Lietuvai atstovavusiai dainininkei Evelinai Sašenko pinigų lietumi nelijo. Žiniasklaidoje keletą savaičių netilo apkalbos, kad atlikėja, neradusi rėmėjų Lietuvoje, pagalbos sulaukė iš Varšuvoje įsikūrusios verslo investicijų valdymo bendrovės „Aktio“. Su ja dainininkė pasirašė rėmimo sutartį. Lenkai finansavo E. Sašenko kompaktinės plokštelės išleidimą, skyrė pinigų sceninei aprangai. Kiek konkrečiai kainavo dainininkės pasirodymas, viešai neskelbta.
2010 metais „Eurovizijoje“ laimę bandžiusios grupės „InCulto“ pasirengimas dainų konkursui atsiėjo apie 200 tūkst. litų. Grupė dainai populiarinti buvo pasirinkusi itin originalią strategiją – daugiau kaip mėnesį keliavo po Europos šalis ir reklamavo išleistą vaizdo klipą, rengė pasirodymus ekspromtu gatvėse, maisto prekių parduotuvėse, kavinėse, traukinių stotyse, autobusuose.
2009 metais į „Eurovizijos“ konkursą lietuviai delegavo atlikėją Sashą Song. Jo pasirodymas kainavo per 50 tūkst. litų. Kaip rašyta spaudoje, dainininkas lėšų prasimanė surengdamas koncertą, kurį tiesiogiai transliavo Lietuvos radijas ir televizija. Jo metu mokamais skambučiais buvo surinkta 73,7 tūkst. litų, tačiau kone pusę šios sumos (40 proc.) atiteko mobiliojo ryšio operatoriams, kurie nesutiko atsisakyti atlygio už paslaugas ir taip paremti atlikėją „Eurovizijos“ konkursui.
Bene brangiausias Lietuvos „Eurovizijos“ istorijoje buvo grupės „Laura & The Lovers“ pasirodymas, siekęs apie 350 tūkst. litų.
Valstybė remti „eurovizininkų“ neskuba
Šiemet į Azerbaidžano sostinę Baku atstovauti Lietuvai vyks dainininkas Donatas Montvydas. Balsas.lt kalbintas jo prodiuseris Martynas Tyla tikino, kad šiuo metu yra deramasi su keliais rėmėjais dėl finansinės paramos, tačiau kas jie tokie – atskleisti dar anksti.
„Kol kas nieko nesurinkome ir nieko nesitikime“, - sakė pašnekovas, pasiteiravus, kokios maždaug sumos gali prireikti pasirengimui dainų konkurse. Čia pat jis pridūrė, kad pinigų niekada nebūna per daug, o nuo surinktos sumos priklausys, ar bus nuspręsta kurti klipą ar neapsieiti be jo.
„Turime užklausimų ir pasiūlymų, tačiau kol kas detalių atskleisti nenorėčiau“, - kalbėjo M. Tyla. Klausiamas, ar yra svarstoma galimybė finansinės pagalbos prašyti iš valstybės, prodiuseris tikino, kad to daryti ne itin norima.
„Kiek teko susidurti su valstybinėmis institucijomis 2009 metais (tuomet M. Tyla buvo Lietuvos atstovo „Eurovizijoje“ Sashos Song prodiuseris – aut. past.) dar ir dabar kai kas liko skoloje, - mįslingai kalbėjo M. Tyla. – Su valstybinėmis institucijomis neturime noro turėti jokių santykių, nebent jie patys pasisiūlytų“.
Taškytis pinigais nėra galimybių
Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos nugalėtoją paprastai paremia ir Lietuvos radijas ir televizija (LRT), tačiau skiriamos lėšos padengia tik Lietuvos atstovo būtiniausias reikmes.
„Televizija paprastai apmoka kelionę ir dienpinigius, draudimo, vizų išlaidas pagal formulę scena plius du. Šitas dalykas nesikeičia“, - trumpai situaciją komentavo nacionalinės „Eurovizijos" atrankos prodiuseris Audrius Giržadas. Nacionalinę atranką įveikusio dainininko vadybininkai, anot pašnekovo, jau turi patys rūpintis, iš kur surinkti papildomų lėšų, jeigu norima imti didesnę komandą, vežtis daugiau reklaminės medžiagos, išleisti „eurovizinės“ dainos kompaktą, rengti papildomus dainos populiarinimo renginius.
„Jeigu nori vežti daug draugų – už tai tenka susimokėti patiems. Turistų mes nevežame“, - šmaikštavo A. Giržadas.
Kokia iki šiol buvo vidutiniškai surenkama suma Lietuvos atlikėjų pasirodymams „Eurovizijoje“ pašnekovas įvardyti negalėjo, tačiau svarstė, kad tai sumai dar tikrai toli iki tų šalių atstovų pasirodymų, kurie nepagaili milijono eurų savo šalies dainininkų geram įvaizdžiui Europoje sukurti.
„Kiek mes berinktume, vis vien „neperspjausime“ tų, kurie taškosi pinigais be proto. Aš esu girdėjęs ir tokias sumas, kad Azerbaidžanas, kuris laimėjo pernai, savo pasirodymui išleido tiek, kiek mes neturime biudžeto metams Lietuvos televizijoje. Klausimas – kam? Kadangi jie labai norėjo laimėti ir atsivežti „Euroviziją“ į savo šalį. Jie leido pinigus neskaičiuodami, nes matyt jų turi. Mes tokio tikslo ir galimybių neturime, todėl vertiname viską kur kas blaiviau ir žiūrime, kad patenkintume savo pagrindinius poreikius ten nuvažiavę ir gerai padainuotume. Nustebinti pasaulio nemokamais vakarėliais tikrai nesiruošiame“, - sakė Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos" atrankos prodiuseris.
