Įspūdingai pradžiai, kurią surengė praėjusių metų nugalėtojai švedai, neabejingas liko ir „Euroviziją“ iš namų stebėjęs dainininkas, „X Faktoriaus“ teisėjas Marijonas Mikutavičius. Tik jam lengvai neįtiksi.
Į „Eurovizijos“ finalą patekusių pirmojo pusfinalio dalyvių pasirodymus komentuoja aštrialiežuvis Marijonas:
Rusija
Tikėjausi, kad Rusija pateks, nes visi lažybų organizatoriai taip sakė. Visgi Rusijos pasirodymas buvo siaubas. Jeigu mes praėjusiais metais pykome ant atstovės Polinos Gagarinos, tai nesupratome, kad ji buvo nuostabus dalykas. Aš noriu būti jos pusbroliu, palyginus su tuo, ką šių metų Rusijos atstovas ant scenos pateikė. Atmetant visą politiką, tai, mano galva, buvo labai žiauru.
O vizualizacijos yra iš Švedijos pavogtas arkliukas, o rusai manė, kad yra ant bangos. Visgi tikrai atsiras tų, kurie dėl jo talento jam žadės pirmą vietą. Bet reikia nepamiršti ir geografinių aspektų, kai balsuoja kaimyninės šalys, o Rusija tikrai turi neblogą poziciją.
Kipras
Jų patekimas į finalą nebuvo staigmena, nes, manau, atitiko juokingąją „Eurovizijos“ sceną. Tik nepagalvokite, kad manau, jog ji bloga. Tie atlikėjai, kurie ateina, įsivaizduoja, kad tai yra visiškai normalu ir įprasta. Juokingiausia ir liūdniausia, kai patenka neva rokeriai, bet įtaikantys ir į kitą skonį, rokeriai, kurie nori būti „euroviziniais“. Galiausiai jiems nesigauna būti nei tikrais rokeriais, nei normaliais popsitais. Gaunasi surogatinis, kabareto lygio pasirodymas – jie ne tokiame kontekste.
Vengrija
Sėdėjome su drauge ir kalbėjomės, sakėme, kad tai vienas iš variantų, kai nežinai, ką jis iš tiesų gyvenime groja, bet įsivaizduoji, kad kažką rimtesnio ir įdomesnio. Visgi jis pasinaudojo proga, kaip ir bet kurioje šalyje, tapti bent kiek populiaresnis ir sukūrė pakankamai masėms skirtą kūrinį. Nieko ypatingo, bet, reikia pripažinti, kad jis yra išvaizdus bernas ir turi ganėtinai neblogai skambantį balsą. Netgi, sakyčiau, kur kas geriau negu mano skambantį, gerą balsą. Skonio reikalas, bet aš mėgstu užkimusius balsus, man jis žiauriai tinka. Atrodo estetiškai, patiko.
Olandija
Aš visą laiką sakiau, kad geriau sugroti gerai, profesionaliai tinkamame žanre, nes tai daug geriau nei šou elementai, kuriais bandoma viską apkaišyti. Savo paprastumu parodė profesionalumą, smagiai skamba ir buvo jaukesni nei kiti dalyviai, scenoje bandę stebuklus. Tai vėliau baigiasi moksleivių karnavalo estetika, o olandai tokio įspūdžio nesudarė. Viena iš skaniausių dainų, tik išskyrus tą faktą, kad nepatiks tiems, kuriems labai nepatinka kantri.
Austrija
Ji yra pagal prancūzų žanro dėsnius sukurta. Viskas estetiška, prancūzų kalba, kuri, tenka pripažinti, skamba gražiai ir seksualiai, o mergina priminė mano laikų mylimą Vanessa Paradis (dainininkė, buvusio aktoriaus Johnny Deppo žmona – tv3.lt).
Čekija
Man patiko. Kartais galvoji, kad „Eurovizijos“ nebūtina laimėti, nes žiauriai faina tiesiog nesusidirbti. Čekija yra vienas iš tų variantų, kai atlikėja labai gerai dainavo. Daina – skonio reikalas, tačiau ji buvo verta patekti į finalą.
Armėnija
Armėniją prisimenu, nes man ji patiko. Iš tos dainininkių-moterų plejados, kur visos juodais, ilgais plaukais, dažniausiai su išryškintomis kojomis (tai triko arba pėdkelnės). Iš viso tų moterų būrio armėnė, kovoje su Malta, Azerbaidžianu, tikrai laimėtų. Šou, daina, pripažinkime, atgyvenusi su stilistika, bet kažkuo išsiskyrė.
Azerbaidžianas
Blogai. Nors nežinau kodėl.
Malta
Keistas dainininkių tipas, kuriame galima priskirti tiek Maltą, tiek Azerbaidžianą. Jos lyg ir viską daro tvarkingai, turi galingus vokalus, bet kaip neįdomu, taip neįdomu. Pabandai įsivaizduoti: „Ar nori turėti jos kompaktą mašinoje?“. Ne, tiesiog tai yra neįdomu, milijoną kartų girdėta, nieko savito, tačiau atitinkant klišes. Jos kartais gali būti skanios, tačiau Azerbaidžiano ir Maltos atveju – ne.
Kroatija
Tai – baisu. Visada galvojau, kodėl žmonės į sceną eina su tokiais gudriais drabužiais? Jeigu tai būtų „Mulen Ružas“, viskas gerai, bet išeiti į sceną ir bandyti pritrenkti drapanomis? Tikrai ne.
Pasirodymas susideda iš daugelio lemiančių dalykų: geros dainos, balso, išvaizdos, šokio ir gero drabužio. Gali nebūti geros dainos, tačiau lieka geras šokis, balsas, drabužis. Gali nebūti išvaizdos, drabužio, balso, gal bus šokis. Bet kai lieka scenoje tik drabužis, kyla klausimas, kam tai reikalinga, kai turime madų šou, klounų festivalius. Eikime ir ten rodykime savo drapanas.
