Europos žydų kongreso ir Rusijos žydų kongreso prezidentas Viačeslavas Kantoras spaudos konferencijoje Maskvoje pakvietė Europos Sąjungą kovoti su „pavojingomis neonacistinėmis tendencijomis“ Baltijos valstybėse.
Kantoras pažymėjo, kad Europos žydų kongresas remia Rusijos vadovybės poziciją šiuo klausimu. „Mes labai patenkinti, kad Rusijos vadovybė pasmerkė visus bandymus kaip nors nubaltinti neonacistus ir leisti bet kokį Didžiojo Tėvynės karo istorijos peržiūrėjimą“, - Kantoro žodžius cituoja agentūra „Interfaks“.
„ES dėl kažkokių oportunistinių ir politinių priežasčių neteikia deramo dėmesio tam, kas vyksta „Latvijoje ir Estijoje“, - pareiškė Kantoras kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl priminė, kad „latvių ir estų valdžių veikla atvirai skatina nacistų ir jų pagalbininkų herojizaciją.“
„Latvija ir Estija jau peržengė bet kokias leistinas ribas. Kažkas turi paskelbti pavojų, nes Raudonosios Armijos vaidmens išlaisvinant Europą nuo fašizmo neigimas – didelė veidmainystė. Tai galima palyginti Holokausto neigimui. Nejau Osvencimas išsivadavo pats? O mirties stovyklos Lenkijoje? Ne!“, - cituoja Kantoro žodžius agentūra „Reuters“ pažymėdama, kad Europos žydų kongreso vadovas yra su Putinu glaudžiai susijęs metalurgijos magnatas.
Europos žydų kongresas vienija 43 žydų bendruomenes įvairiose Europos šalyse, atstovaujančiose 3 mln. žydų, - praneša radijas „Nemeckaja volna“.
Latvijos užsienio reikalų ministerija laiko prezidento Putino teiginius nepagrįstais. „Latvija visada laikė, kad nusikaltimai prieš žmoniją, įskaitant ir Holokaustą, neturi senaties termino“, - sakoma ministerijos pareiškime.
Estijos švietimo ministras Tynis Lukas Estijos vyriausybės spaudos konferencijoje pasiūlė nekreipti dėmesio į Putino žodžius. „Rusijoje atvirų nacistų daugiau nei Estijoje gyventojų. Neverta kreipti dėmesio į Vladimiro Putino pasisakymus“, - pažymėjo jis.
