Teismas savo nutartyje nurodė, kad nors Rusijos valdžia buvo gavusi informacijos apie planuojamą teroristinę ataką, nebuvo imtasi pakankamų priemonių sąmokslui sužlugdyti ir mokykloje nebuvo sugriežtintas saugumas.
2004 metų rugsėjo 1 dieną čečėnų kovotojai užgrobė Beslano vidurinę mokyklą ir paėmė įkaitais daugiau nei 1 100 žmonių, tarp jų apie 800 vaikų. Kovotojai reikalavo išvesti Rusijos pajėgas iš karo krečiamos Čečėnijos.
Įkaitai buvo laikomi tris dienas užminuotoje mokyklos sporto salėje. Rugsėjo 3 dieną nugriaudėjus sprogimui prasidėjo chaotiškas mokyklos šturmas, per kurį žuvo daugelis įkaitų, tarp jų 184 vaikai.
„Valdžia turėjo pakankamai konkrečios informacijos apie tame rajone prieš švietimo įstaigą planuojamą teroro išpuolį“, – rašoma EŽTT nutartyje.
„Tačiau buvo padaryta nepakankamai teroristų susitikimui ir pasirengimui nutraukti“, – pažymima joje.
Nutartyje priduriama, kad „nebuvo imtasi pakankamų priemonių sutrukdyti jiems tą dieną keliauti; mokykloje nebuvo sugriežtintas saugumas; nei mokykla, nei visuomenė nebuvo įspėtos apie grėsmę“.
Į EŽTT kreipėsi daugiau nei 400 rusų, kurie per Beslano mokyklos apsiaustį arba patys buvo įkaitai, arba neteko savo artimųjų.
Tuo tarpu Kremlius ketvirtadienį griežtai sukritikavo šią EŽTT nutartį ir pavadino ją „visiškai nepriimtina“.
„Mes negalime sutikti su tokia formuluote“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams.
„Šaliai, patyrusiai ne vieną teroristų ataką, o tokių šalių sąrašas, deja, auga, ir auga reguliariai, tokios formuluotės yra absoliučiai nepriimtinos“, – pabrėžė jis.
Beslano mokyklos apsiaustis buvo viena iš virtinės brutalių atakų, kurias išgyveno Rusija praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio šimtmečio pradžioje ir kurias paskatino karinis konfliktas Čečėnijoje, iš separatistinio sukilimo transformavęsis į islamistinę kampaniją.
Musulmoniškas Rusijos Šiaurės Kaukazas yra vienas regionų, iš kurių dalyvauti kovos veiksmuose Irake bei Sirijoje atvyksta daugiausiai užsienio džihadistų.
