Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Tik reikia įsivaizduoti, vien tik iš dabartinės Rusijos, kiek atsiras naujų valstybių: 20-30-net gal ir apie 100. Ten gi okupuotos tautos ir tautelės. Viskas taip dabar sujudinta, kad ... sunku įsivaizduoti, kur nuves Rusijos depresija ir mirties konvulcijos.
Sutinku su Š.Liekiu - tai ne tiek civilizuotos Europos dalies (taip pat kultūriškai jai tapačios Šiaurės Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos), kiek postkomunistinio pasaulio ir Trečiojo pasaulio šalių problema.
Taip, subyrėjo Rytų Europos tautų kalėjimai - Sovietija, Čekoslovakija ir Jugoslavija, tačiau net postkomunistinėje erdvėje mes matėme ir kitų pavyzdžių - pvz., Rytų Vokietijos prisijungimą prie Vakarų Vokietijos. Dar po Antrojo pasaulinio karo Niūfaundlendas prisijungė prie Kanados, Aliaska ir Havajai - prie JAV, Triestas - prie Italijos ir Dodekanesas - prie Graikijos, tai kur mes matome tą "valstybių skaičiaus didėjimą"? Buvusiose kolonijose?
"Washington post" pateiktas sąrašas irgi nekorektiškas - Farerai nėra Danijos dalis, todėl tai nebūtų "atsiskyrimas", tik statuso pakeitimas (iš savivaldės teritorijos į nepriklausomą valstybę). Ir dar - tai, kad daugelyje Europos valstybių yra visokių nacionalistinių ir separatistinių organizacijų, dar nereiškia, kad jas remia didesnė dalis gyventojų. Tai - marginalų ir radikalų pasaulėlis. Kaip sakoma, "kiekviena silkė yra žuvis, bet tai nereiškia, kad visos žuvys yra silkės".
Aš kalbėčiau ne apie Vakarų Europą, ne apie Bavariją ir Aragoną, ir net ne apie Sileziją. Kur kas pavojingesnė padėtis yra buv. SSRS teritorijoje kur Rusijos spec. tarnybos kursto separatizmą (žinoma, nevienodai sėkmingai) net 10 buv. sąjunginėse respublikose (nors gali būti, kad rusai darbuojasi ir Europoje).
Estijoje dirbama su Narvos, Sillamiajės ir Kohtla Jarvės regiono rusais ir kažkiek - su setais, Latvijoje - bandė su latgaliais (nesėkmingai) ir su rusais (Rytų Latvijoje ir Rygoje).
Lietuvoje - su rusais (Vilnius, Klaipėda, Visaginas), su žemaičiais ir su Vilnijos lenkais.
Gudijoje - su polesiečiais (iki Lukašenkos atėjimo į valdžią 1994 m.)
Ukrainoje - su Užkarpatės "rusinais", Krymo bei Pietryčių Ukrainos rusais.Krymas ir dalis Donbaso jau yra atplėšti.
Moldovoje - su Transnistrijos ir Belcų rusais, taip pat su Pietų Moldovos gagaūzais ir bulgarais. Transnistrija jau atplėšta.
Gruzijoje - su abchazais, osetais, armėnais (Džavachetijoje), azerbaidžaniečiais (Kvemokartlijoje), adžarais, svanais ir mingrelais. Abchazija ir Cchinvalio regionas jau atplėšti.
Azerbaidžane "dirbama" su Karabacho armėnais, su kurdais, avarais, lezgais, tatais ir tališais. Karabachas jau atplėštas (Armėnijos rankomis).
Kazachijoje - su šiaurinių sričių ir Baikonuro rusais.
Uzbekijoje - su karakalpakais (šiaurėje) ir tadžikais (pietuose).
Bet kuriuo momentu gali būti destabilizuota bet kuri iš išvardintų valstybių.
Štai kas yra rimta, o ne Bavarija su Aragonu.
Taip, subyrėjo Rytų Europos tautų kalėjimai - Sovietija, Čekoslovakija ir Jugoslavija, tačiau net postkomunistinėje erdvėje mes matėme ir kitų pavyzdžių - pvz., Rytų Vokietijos prisijungimą prie Vakarų Vokietijos. Dar po Antrojo pasaulinio karo Niūfaundlendas prisijungė prie Kanados, Aliaska ir Havajai - prie JAV, Triestas - prie Italijos ir Dodekanesas - prie Graikijos, tai kur mes matome tą "valstybių skaičiaus didėjimą"? Buvusiose kolonijose?
"Washington post" pateiktas sąrašas irgi nekorektiškas - Farerai nėra Danijos dalis, todėl tai nebūtų "atsiskyrimas", tik statuso pakeitimas (iš savivaldės teritorijos į nepriklausomą valstybę). Ir dar - tai, kad daugelyje Europos valstybių yra visokių nacionalistinių ir separatistinių organizacijų, dar nereiškia, kad jas remia didesnė dalis gyventojų. Tai - marginalų ir radikalų pasaulėlis. Kaip sakoma, "kiekviena silkė yra žuvis, bet tai nereiškia, kad visos žuvys yra silkės".
Aš kalbėčiau ne apie Vakarų Europą, ne apie Bavariją ir Aragoną, ir net ne apie Sileziją. Kur kas pavojingesnė padėtis yra buv. SSRS teritorijoje kur Rusijos spec. tarnybos kursto separatizmą (žinoma, nevienodai sėkmingai) net 10 buv. sąjunginėse respublikose (nors gali būti, kad rusai darbuojasi ir Europoje).
Estijoje dirbama su Narvos, Sillamiajės ir Kohtla Jarvės regiono rusais ir kažkiek - su setais, Latvijoje - bandė su latgaliais (nesėkmingai) ir su rusais (Rytų Latvijoje ir Rygoje).
Lietuvoje - su rusais (Vilnius, Klaipėda, Visaginas), su žemaičiais ir su Vilnijos lenkais.
Gudijoje - su polesiečiais (iki Lukašenkos atėjimo į valdžią 1994 m.)
Ukrainoje - su Užkarpatės "rusinais", Krymo bei Pietryčių Ukrainos rusais.Krymas ir dalis Donbaso jau yra atplėšti.
Moldovoje - su Transnistrijos ir Belcų rusais, taip pat su Pietų Moldovos gagaūzais ir bulgarais. Transnistrija jau atplėšta.
Gruzijoje - su abchazais, osetais, armėnais (Džavachetijoje), azerbaidžaniečiais (Kvemokartlijoje), adžarais, svanais ir mingrelais. Abchazija ir Cchinvalio regionas jau atplėšti.
Azerbaidžane "dirbama" su Karabacho armėnais, su kurdais, avarais, lezgais, tatais ir tališais. Karabachas jau atplėštas (Armėnijos rankomis).
Kazachijoje - su šiaurinių sričių ir Baikonuro rusais.
Uzbekijoje - su karakalpakais (šiaurėje) ir tadžikais (pietuose).
Bet kuriuo momentu gali būti destabilizuota bet kuri iš išvardintų valstybių.
Štai kas yra rimta, o ne Bavarija su Aragonu.
REKLAMA
REKLAMA
Europos žemėlapis gali keistis