Per vieną šią savaitę paskelbta ir apie galimą NATO uostų uždarymą rusų laivams, estų norą dislokuoti „Patriot“, o Švedijos parlamentas „tyliai“ ratifikavo įstatymą, leidžiantį NATO kariuomenei vykdyti platesnę veiklą šalyje.
Rusija laisvai naudojasi NATO uostais
JAV Kongresas atkreipė dėmesį į Ispaniją, kuri leidžia Rusijos kariniams laivams įplaukti į Seutos uostą vienoje iš Ispanijai priklausančių salų Šiaurės Afrikoje, praneša „The Times“. Anot leidinio, nuo 2011-ųjų į šį uostą įplaukė mažiausiai 57 rusų povandeninių ir karo laivų.
Šią savaitę JAV Kongrese buvo priimtos 2017-ųjų karinio biudžeto pataisos, kurios reikalauja iš Pentagono pranešti apie NATO šalis, kurios leis rusų laivams naudotis savo uostais.
Kongreso narys Joe Pittsas, inicijavęs šią pataisą „The Times“ paaiškino savo sprendimą: „Leidimas rusų laivams naudotis Seutos uostu, kurį Ispanija suteikė Rusijai, pakerta NATO solidarumo principus; visame pasaulyje šalys leidžia Rusijai plėsti savo karinį dalyvavimą leidimo naudotis šiltaisiais uostais keliu. NATO turi turėti aiškią strategiją, kad sutrukdytų Rusijai gauti tokią prieigą“.
„The Times“ pateikia ir karo ekspertų nuomonę, kurių teigimu Seuta faktiškai tapo Rusijos Viduržemio jūros vakarinės dalies laivyno baze. „Ispanija patiesė raudoną kilimą rusų laivams. Ir visa tai vyksta tęsiantis Krymo okupacijai, o Rusijai vis dar galioja sankcijos“, – pareiškė fondo „Heritage“ saugumo ekspertas ir buvęs JAV gynybos ministerijos patarėjas Luke’as Coffey.
Ispanai aiškina, kad rusų laivų lankymasis Seutoje neprieštarauja įvestoms sankcijoms.
NATO pajėgos galės būti dislokuotos Švedijoje
Švedijos parlamentas gegužės 26-ąją palaimino sutarimą dėl „geresnio bendradarbiavimo su NATO“.
Už įstatymo pataisą balsavo 291 deputatas, prieš – 21 (opozicinės kairiųjų partijos nariai) Sutarimas, įsigaliosiantis nuo liepos 1-osios, numato abipusę pagalbą krizinėse situacijose, o taip pat bendrų mokymų vykdymą.
Praktiškai tai reiškia, kad NATO pajėgos turės galimybę per Švediją transportuoti savo karinę techniką, o taip pat dislokuoti savo karinius dalinius, jeigu tam duotų leidimą šalies valdžia.
Maža to, Švedija įsipareigojo NATO kariuomenei suteikti imunitetą nuo transporto, muitų ir kitų mokesčių.
Estija siūlo Baltijos šalyse dislokuoti „Patriot“
Kol NATO laužo ietis dėl siūlymo Rytų Europoje dislokuoti keturis batalionus, kyla nerimas, kad šių priemonių neužteks, norint sukurti patikimą sistemą nuo Rusijos agresijos, rašoma „The Financial Times“.
Interviu leidiniui Estijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Riho Terras pareiškė, kad esamų priešlėktuvinių sistemų Baltijos šalyse trūkumai daro regioną pažeidžiamą žaibiškai rusų atakai. Todėl NATO turėtų svarstyti klausimą dėl papildomų lėktuvų, o taip pat priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimo.
„Ypač svarbus mūsų gebėjimas gintis, o tam mums reikalinga priešlėktuvinė gynyba, – pareiškė R. Terras. – Mes turime būti pasiruošę, ir mes turime žiūrėti, ką reiktų atlikti. Rusija elgiasi kaip oportunistas: esant menkiausiai galimybei ir per langą įšoks, kad tik ja pasinaudotų“.
Karinė NATO vadovybė ruošiasi užbaigti priemonių paketą, kuris bus nukreiptas į Rytų Europos gynybą, ir kuris bus pristatytas NATO viršūnių susitikime Varšuvoje šių metų liepą. Daugelis mano, kad Latvija, Lietuva ir Estija taps pagrindiniu Rusijos revanšizmo taikiniu, jeigu šios santykiai su NATO ir toliau blogės, rašoma leidinyje.
