Europos visuomenė ir pasaulis yra klaidinami, nes Europos Sąjungos svetainėje skelbiami klaidingi ar netikslūs faktai apie Lietuvą.
Piktinamės fantazuojančiais apie Lietuvą beletristais ar neatsakingais išsprūdusiais kino aktorių žodeliais - bet tai yra natūralus margo pasaulio reiškinys. Tūkstančiuose kasdien pasirodančių leidinių gerai paieškojus taip pat galima rasti vietelių parašytų lengva plunksna - taip pat ir tuomet, kai kalbama apie mūsų valstybę. Nors tai - jokia sensacija, tačiau ir dėl to Lietuvos visuomenininkai ir net pareigūnai mėgina protestuoti.
Manyčiau, visai kitokie reikalavimai turėtų būti keliami Europos Sąjungos svetainei, administruojamai Europos Komisijos ir kitų Europos institucijų, kurioje trumpai pristatomos šalys - narės. Lietuvai čia skirtos keturios pastraipos, iš kurių viena pašvęsta cepelinams (jie čia minimi, nors pastaruoju metu kalbininkai šį žodį kritikuoja; tai, aišku, smulkmena) ir kitiems valgiams. Toje glaustoje informacijoje - net kelios klaidos.
Visų pirma, skelbiama, kad Lietuva tapo nepriklausoma 1991 metais. Jokiu būdu negalima sutikti su tokia traktuote. Lietuva paskelbė nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. ir padarė tai pirmoji tarp tuometinių tarybinių respublikų. Kaip tik vieta paminėti šį faktą tokioje svetainėje. Tiesa, kad Europos valstybės su nepriklausoma Lietuva užmezgė diplomatinius santykius tik 1991 m., tačiau, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos jų niekada nebuvo nutraukusios, taigi ir paskelbtoji Lietuvos nepriklausomybė buvo pripažinta iškart. Labai apmaudi klaida!
Įdomus yra ir svetainės teiginys, kad "sostinė Vilnius yra vaizdingas miestas ant upės Vilnios krantų". Iš Europos Vilniun atvykę svečiai nustebtų pamatę upeliuką Vilnelę arba Vilnią, kurios vardu jie yra viliojami apsilankyti mūsų sostinėje. Ar ne teisingiau būtų paskelbti, kad vis dėlto Neris yra didžiausia miesto upė?
Keistoka ir nurodyta Lietuvos tautinė sudėtis. Teigiama, kad Lietuvoje gyvena 80 proc. lietuvių, 11 proc. lenkų ir 7 proc. rusų. Šiuo atveju kategoriškai negalėčiau teigti, jog tai klaida, tačiau pasvarstykime. Tiksliausi duomenys apie Lietuvos tautinę sudėtį yra gauti iš 2001 m. surašymo.
Tuo metu lietuviai sudarė 83,5 proc. gyventojų, lenkai 6,7 proc., rusai 6,3 proc. Nuo to laiko tikslių duomenų apie gyventojų skaičiaus pasikeitimus neturime: emigracija didžia dalimi neoficiali, nefiksuojama, juo labiau nėra žinoma išvykstančiųjų tautybė. Todėl manyčiau, kad oficialiame tinklalapyje derėtų naudoti tikrus skaičius, o ne kažkokius spėjimus, juo labiau, kad tokių skaičių, kokie čia pateikiami apie tautinę sudėtį, bent jau aš niekur kitur nesu matęs.
Pristatyme pernelyg lengva ranka apibūdintos Lietuvos prezidento funkcijos - vien "prižiūrėti užsienio ir saugumo politiką". Tai teisinga tik iš dalies, nes Lietuvos prezidentas, net ir turėdamas ribotas galias, atlieka kur kas daugiau funkcijų.
Keletas kitų pastebėjimų. Atrodo, kad tinklalapio duomenys atnaujinti neseniai, nes nurodytas aukščiausias Lietuvos "kalnas" - Aukštasis, šiuo titulu apdovanotas mažiau nei prieš metus. Kita vertus, nurodomas Lietuvos miškingumas, 30 proc., ne visai tikslus: šiuo metu Lietuvos miškingumas yra 32,5 proc. Be to, kodėl čia rašoma, kad Lietuvoje esama vien mišrių miškų? Ne iki galo esu įsitikinęs, kad tokiame trumpame pristatyme kaip būdingą bruožą būtina minėti, jog Lietuvoje gausu pelkių.
Dar keletas minčių kyla pasklaidžius kitų šalių - narių pristatymus. Kalbant apie visas kitas šalis pristatomi jų ekonomikos būdingiausi bruožai, tuo tarpu kalbant apie Lietuvą tai nutylima. Itin apmaudu, kad nepaminimi žymūs lietuviai, nors pateikiama informacijos apie visų kitų šalių įžymius žmones. Straipsneliuose apie Latviją ir Estiją pažymima, kad jos - turizmui patrauklios šalys, o tokia žinia šioje svetainėje, manau, tikrai svarbi.
Lieka tik tikėtis, kad ši mūsų publikacija bus pastebėta ir Europos Komisijos klaidos ištaisytos.
