Spalio pabaigoje Europos Sąjunga pateikė naujus ekologiško ženklo kriterijus tualetams bei pisuarams ir taip sukėlė nemenką ažiotažą tarp suiteresuotų grupių ir didžiųjų kritikų. Nors šis ES pasiūlymas buvo sutiktas gana skeptiškai, išvados išties optimistinės: jeigu europiečiai tualete nuleistų bent 10 procentų mažiau vandens, tai leistų sutaupyti daugiau nei pusę milijono kubinių metrų vandens bei 388,5 mln. eurų (1,34 mlrd. litų). Nors atnaujintų EKO santechnikos ženklinimo kriterijų pakeitimas kol kas nėra privalomas, akivaizdu, kad į šiuos skaičius turėtų būti nukreipti gamintojų ir EKO šalininkų tikslai.
„EKO“ ženklas išteklius taupantiems produktams
Retas vartotojas susimąsto, kad ženkliuku EKO žymimi ir tie produktai, kurie padeda sutaupyti nemenką šeimos biudžeto dalį, ne tik tausoti gamtą. Nors paprastai EKO produkcija pasižymi padidintu energetiniu efektyvumu ir leidžia mažinti gamtinių išteklių naudojimą, vartotojų noras taupyti vandenį ir elektros energiją paskatino santechnikos gamintojus išvystyti ekologiškų prekių linijas.
Remiantis paskutiniųjų metų vartotojų tyrimais, Lietuvoje EKO sertifikatais paženklintą santechniką renkasi vos 20 proc. pirkėjų. Tačiau nuolat centrinės ir vakarų Europos pirkėjų tendencijas sekantis UAB „Tausanos“ vadovas Rolandas Jurgelaitis neabejoja, kad tai, kas populiaru ir vertinama ES, taip pat prasiskins kelią. „Prieš priimdami sprendimą dėl brangesnės prekės pirkėjai vis dažniau planuoja galimas patirti išlaidas ir nori įvertinti įrenginių atsiperkamumą,“ - sako vonios ir šildymo įranga prekiaujančių parduotuvių vadovas – „Todėl natūralu, kad klientų žvilgnis vis dažniau nukrypsta į EKO santechnikos liniją, ne tik saugančią gamtą, bet ir padedančią nemažai sutaupyti“.
Bene didžiausios Lietuvoje namų ūkiui tenkančios išlaidos – skirtos apmokėti sąskaitoms už vandenį ir elektros energiją. Rodos, ko jau ko, bet vandens planetoje netrūksta, tačiau iš viso tik apie 3 proc. viso vandens yra gėlas ir tinkamas žmogui naudoti, o jo ištekliai sparčiai senka. Net jei neturima kilnių tikslų, šiuolaikinis vartotojas linkęs rinktis EKO santechniką, kuri sutaupo 60% vandens.
Ekologiško tualeto sąnaudos – iki 3 litrų
JTO (Jungtinių Tautų Organizacijos) skaičiavimais, daugelyje išsivysčiusių šalių iki ¼ geriamojo vandens arba 30% namų ūkio sunaudojamo vandens nuleidžiama tualete. Tuo tarpu Europos Sąjungos iniciatyva atlikto tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti skirtingų šalių gyventojų įpročius nuleidžiant unitazo vandenį. Rezultatai atskleidė, kad labiausiai tualete sutaupo suomiai, o didžiausi švaistūnai yra Liuksemburgo gyventojai. Būtent šis tyrimas paskatino pasiūlyti naujus ekologiko ženklo kriterijus: vienam vandens nuleidimui pisuare turėtų užtekti vieno, unitaze – trijų litrų, o bakelis turėtų būti ne didesnės kaip penkių litrų talpos.
EKO tualetai nėra naujiena. Itališkos santechnikos gamintojai „Azzura“ ekonomiją vertinančiam naujakuriui pateikia unitazą, kurio ištobulinta vandens nuleidimo sistema leidžia sutaupyti daugiau nei 60 proc. vandens. Įprasti tualetai, net ir naudojant skirtingus režimus, sunaudoja nuo 4 l iki 9 l vandens. Kokybe pasižymintis italų gamintojai įrodė, kad EKO santechnika net iki 3 kartų sumažina vandens sąnaudas ir išlaidas – vienam vandens nuleidimui EKO tualetas sunaudoja tik 2,7 l.
Dantų valymuisi – 6 litrai kasdien
Mokslininkai ir gamtos apsauga besirūpinančios institucijos paskaičiavo, kad
• 120 litrų vandens sunaudojama 3 minutes maudantis duše
• 80 litrų vandens sunaudojame rankomis plaudami indus
• 6 litrus vandens sunaudojame valydami dantis
• 9 litrus vandens sunaudojame kaskart nuleisdami vandenį tualete (o vidutinė 4 asmenų šeima tai daro bent 10-15 kartų per dieną).
