Europos Sąjunga (ES) pripažįsta, kad jos politika Rusijos atžvilgiu yra neveiksminga, nenuosekli ir be bendro strateginio pagrindo.
Konfidencialus šešių puslapių dokumentas, skirtas kritinei ES ir Rusijos santykių raidos analizei, pirmadienį bus pateiktas svarstyti ES užsienio reikalų ministrams. Toks neįprastai kritiškas dvišalių santykių įvertinimas, apie kurį iš anksto sužinojo laikraštis "Financial Times", kuriuo remiasi ELTA, yra tuo nemalonesnis, nes ES lyderiai 1999 metais buvo konkrečiai susitarę dėl bendros strategijos Rusijos atžvilgiu.
Nors gegužės 1 dieną į ES įstos dešimt naujųjų narių, iš kurių aštuonios anksčiau priklausė buvusiam sovietiniam blokui, Rusija nesutinka, kad ES partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties (PCA) su naujosiomis narėmis galiojimas būtų pratęstas neribotam laikui. Ji skundžiasi, kad šis susitarimas leis naujosioms narėms eksportuoti į Rusiją pigesniais tarifais.
Tačiau diplomatai pažymi, kad partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis tėra vienas iš aspektų, atskleidžiančių, jog pati ES neturi nuoseklios santykių su Rusija strategijos. Valstybėms narėms atstovaujanti Taryba ir Europos Komisija, kuri derasi su Rusija prekybos klausimais, dažnai užima skirtingas pozicijas. "Komisija traukia vežimą į vieną pusę, o valstybės narės - į kitą", - laikraščio "Financial Times" apžvalgininkei Džudi Dempsi (Judy Dempsey) sakė vienas Briuselio diplomatas.
Ir iš tikrųjų, kai ES užsienio politikos koordinatorius Chavjeras Solana (Javier Solana) ir už užsienio santykius atsakingas Europos Komisijos narys Krisas Patenas (Chris Patten) pabandė pirmadienio pasitarimui pateikti bendrą santykių su Rusija įvertinimą, jų pastangos buvo torpeduotos. ES diplomatai tvirtina, kad dėl biurokratinio nepasitikėjimo jų bendrą dokumentą sustabdė Komisijos pirmininko Romano Prodžio (Romano Prodi) kanceliarija.
Vidaus raštas apie nuoseklumo santykiuose su Rusija nebuvimą buvo pradėtas rengti po lapkritį Romoje įvykusio ES ir Rusijos viršūnių susitikimo, kai tuo metu ES pirmininkavusios Italijos premjeras Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) atsisakė laikytis oficialios ES politikos gairių ir kritikuoti prezidentą Vladimirą Putiną dėl žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje bei Kioto protokolo dėl globalinio atšilimo sustabdymo neratifikavimo.
Neįprastai aiškiai kritikuodami ES valstybes nares, dokumento autoriai dabar konstatuoja: "Rusija dažnai išnaudodavo valstybių narių ir ES institucijų nuomonių skirtumus ir laikydavosi taktikos sieti nesusijusius klausimus". Nuo to, ar visos ES institucijos ir valstybės sugebės "kalbėti vienu balsu, daugiausia priklausys, ar ES politika Rusijos atžvilgiu bus sėkminga".
Ateityje, anot šio kritinio dokumento, ES prieš kiekvieną aukščiausio lygio susitikimą turėtų sau tam tikrais klausimais užsibrėžti "raudonąsias linijas", kurių neperžengs ir kurias gerbs tiek valstybės narės, tiek ES institucijos. Aukšti diplomatai, tiesa, pripažįsta neturintys tuščių iliuzijų, kad valstybėms narėms ir Komisijai bus lengva su Rusija kalbėti vienu balsu.
ELTA
