10 naujų Europos Sąjungos (ES) narių ekonomikos augimas nuo šiųmetinio 3,1 proc. kitais metais vidutiniškai pasieks 3,8 proc., 2005 metais - 4,2 proc., teigia Europos Komisija. Manoma, kad labiausiai prie tokio augimo prisideda ES plėtros veiksnys. Lietuvos ekonomikos augimas prognozuojamas 1,5 karto didesnis negu ES ekonominio augimo vidurkis.
Tačiau 6 iš 10 naujų ES narių šiais metais pasieks didesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą. Vidutinis prisijungiančių šalių biudžeto deficitas sieks 5 proc. BVP.
Lenkijos biudžeto deficitas nuo dabartinio 4,3 proc. kitąmet išaugs iki 5,9 proc. Lenkijos gyventojų skaičius sudaro 40 milijonų iš 75 mln. naujų narių gyventojų skaičiaus.
Tačiau Komisija teigia, kad iki 2005 m. "bendras vyriausybės balansas pagerės visose prisijungiančiose šalyse". Manoma, kad vidutiniškai 10 valstybių biudžeto deficitas sumažės iki 4,1 proc. Lenkijos biudžeto disbalansas iki 2005 m. turėtų smuktelti iki 4,9 proc.
Jau ir taip dideliems šių metų augimo rodikliams didžiausios įtakos turėjo išaugęs eksportas bei auganti pramonės gamyba. Privatų vartojimą skatina žemos palūkanų normos.
Vidutiniai duomenys slepia didesnius šalių kandidačių skirtumus.
Šiuo metu Lietuvos ir Latvijos ekonominiai duomenys yra geriausi. Prognozuojama, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 6,6 proc., 2004 m. - 5,7 proc., o 2005 m. - 6 proc.
Latvijos BVP 2003 m. padidės 6 proc. Tuo tarpu Maltos ekonomika ūgtels tik 0,8 proc., nors 2005 m. numatomas 2,9 proc. ekonomikos augimas.
Tačiau auganti ekonomika nebūtinai teigiamai paveiks darbo rinką.
Komisijos ataskaitoje teigiama, kad Centrinės Europos valstybių pertvarkymas reiškia, kad nedarbas Čekijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje vis dar auga.
Manoma, kad darbo padėtis turėtų gerėti, tačiau naujų darbo vietų kūrimas ateinančiais metais 10 šalių kandidačių padidės tik 0,6 proc. 2005 m. šis rodiklis pasieks 1,1 proc. Vidutinis bedarbių skaičius sieks 15 proc.
Infliacija visame regione taip pat turėtų didėti. 2004 m. šis rodiklis turėtų pasiekti 3,5 proc.
Šiuo metu blogiausi infliacijos duomenys yra gauti iš Slovėnijos - šiemet infliacijos lygis čia sieks 6,8 proc., o 2004 m. - 7,5 proc. Latvijoje šiemet turėtų būti užfiksuota 0,9 proc. defliacija.
Komisija vis dėlto mano, kad tokie šalių kandidačių skirtumai mažės, ir tiksi, kad 2005 m. infliacija pasieks 3,1 proc.: žemiausias lygis bus Maltoje - 1,9 proc., o aukščiausias Slovėnijoje - 4,3 proc.
“Reuters”-ELTA
