Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, užsitikrinus jėgainės finansavimą, reikia skubinti ir statybos darbus.
„Didelio efektyvumo, moderni jėgainė padėtų spręsti ne tik atliekų, bet ir aukštų šilumos kainų problemas“, - pranešime spaudai sakė V. Šapoka.
„Lietuvos energijos“ kogeneracinių elektrinių projektų vadovas Nerijus Rasburskis BNS aiškino, kad EK sprendimas reiškia, jog sprendimai dėl Vilniaus jėgainės finansavimo ES lygmeniu padaryti, dabar liko atlikti veiksmus Lietuvoje ir tik po to - maždaug trečiąjį šių metų ketvirtį - bus teikiama galutinė paraiška EK. Anot jo, Komisijos sprendimo tikimasi šių metų pabaigoje.
Pasak pranešimo, naujoje elektrinėje bus įgyvendinti du didelės apimties projektai: biokurą deginanti kogeneracinė jėgainė - jai numatyta skirti iki 94,5 mln. eurų, ir komunalinių atliekų deginimo pajėgumai - iki 58,5 mln. eurų.
Bendra jėgainės statybos vertė – 381 mln. eurų, be ES fondų, dar 190 mln. eurų paskolins Europos investicijų bankas, 38 mln. eurų – „Lietuvos energijos“ lėšos.
Anksčiau minėtoje programoje buvo numatyta 233 mln. eurų paremti jėgaines Vilniuje ir Kaune. Pasak N.Rasburskio, Kauno projekto programoje kol kas nėra - dėl jo bus svarstoma tik po to, kai EK susitars su šalimis narėmis ir priims direktyvą dėl žiedinės ekonomikos - ji nurodys, kiek atliekų bus leidžiama deginti ateityje.
Tačiau Kauno jėgainės vystytojai - Suomijos „Fortum“ ir „Lietuvos energija“ - teigia, kad ji atsipirks ir be ES paramos, tačiau šios jėgainės likimą dar svarstys Vyriausybė. Sprendimo tikimasi artimiausiu metu .
Projekto paraiškos kokybę dar turės įvertinti nepriklausomi ekspertai, paraišką jiems numatoma pateikti šių metų trečiąjį ketvirtį.
