Būtina atlikti išsamią Šiaurės Europos dujotiekio („Nord Stream“) poveikio Baltijos jūrai analizė, teigė konferencijoje Strasbūre susirinkę Lietuvos jaunimo nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai, džiaugdamiesi galimybe perspėti Europos Parlamentą dėl Baltijos jūrai gresiančios ekologinės katastrofos.
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje "ES-Rusijos energetiniai santykiai: Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio poveikis aplinkai" Europos Parlamentui buvo pristatyta Lietuvos jaunimo NVO inicijuota peticija dėl Šiaurės dujotiekio poveikio Baltijos jūrai, kurią pasirašė 18 Baltijos šalių jaunimo organizacijų ir daugiau nei 26 tūkst. žmonių iš įvairių šalių.
Peticija buvo užregistruota EP peticijų komitete, šia tema bus rengiamas EP pranešimas.
"Dujotiekio statyba neabejotinai pažadins miegantį slibiną. Cheminis ginklas - ipritas, tabūnas, fosgenas, skirtas žaloti sveikatą ir naikinti gyvybę, bei visos kitos ant dugno nusėdusios medžiagos - švinas, fosforas, gyvsidabris, kadmis - bus išjudintos pradėjus dujotiekio statybos darbus. Sunku išmatuoti galimus šios veiklos žalos mastus Baltijos jūros ekologijai, jūros ir pakrantės gyvūnijai ir augalijai bei žmonėms, kuriuos šį įvairialypė tarša neišvengiamai pasieks jau vien per mitybos grandinę",- rašoma dokumente.
Peticijos projekto koordinatorės Radvilės Morkūnaitės teigimu, svarbu, jog visuomenės iniciatyva pasiekė politinį lygmenį ir ES institucijas.
R. Morkūnaitė sakė tikinti, kad tai paskatins atlikti nepriklausomą šio projekto ekspertizę, nes, anot jos, keista, kad iš pradžių yra patvirtinimas dujotiekio projektas ir statybos darbai, o poveikio aplinkai įvertinimas lieka paskutinėje vietoje.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Vilniaus universiteto ekologijos instituto mokslininkė Janina Baršienė pabrėžė, kad dujotiekio trasa sutampa su didžiausiomis teršalų sankaupų zonomis Baltijos dugne.
"Kasant 2 km pločio ir apie 1200 km ilgio koridorių, dugne esančios kenksmingos medžiagos gali pasklisti itin plačiame ruože pasiekdamos Estijos, Suomijos bei Švedijos teritorinius vandenis bei pažeisti genetiškai unikalią Baltijos jūros gyvūniją ir augaliją",- pabrėžė mokslininkė.
Pasak J. Baršienės, įvertinus "Nord Stream" dujotiekio projekte pateiktą paviršutinišką aplinkos poveikio įvertinimo schemą ir galimą ekologinę riziką, išryškėja, kad prieš statant dujotiekį, teršalų susikaupimo vietose būtina atlikti toksikologinę ekspertizę.
"Deja, tokio pobūdžio ekspertizė projekte nenumatyta",- apgailestavo J. Baršienė.
Peticiją, kuria raginama ginti Baltijos jūrą, žmonės pasirašinėjo internetiniame puslapyje www.balticsea.lt .
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo EP nariai - Baltijos Europos intergrupės pirmininkas Christopheris Beazley (Kristoferis Byzli) iš Jungtinės Karalystės, Vytautas Landsbergis iš Lietuvos ir Tunne Kelamas iš Estijos.
Kai kurios ES šalys ir Europos Komisija Rusijos ir Vokietijos Šiaurės Europos dujotiekio projektą vertina kaip prioritetinį užsitikrinant didėsiančią Europos gamtinių dujų paklausą. Tačiau jo kritikai įspėja apie neigiamas geopolitines, ekonomines ir ekologines jo pasekmes Baltijos jūros regiono šalims ir laiko jį politiniu Kremliaus žingsniu, silpninančiu kitų valstybių energetinį saugumą. Pastaruoju metu projekto vadovai susidūria su papildomomis kliūtimis - vis aktyviau spaudimo priemonių imasi ne tik Estija, bet ir pati Vokietija.
