Balsavimas Europos Parlamente buvo stiprus politinis smūgis Vengrijos premjerui. Antradienį parlamente jis sakė, kad užgauli ataskaita, dėl kurios rengiamas šis balsavimas, įžeidžia Vengrijos garbę ir jos žmones.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto negaišo daug laiko balsavimui pasmerkti. Jį jis pavadino „ne kuo kita, o imigraciją palaikančių politikų žemu kerštu“.
Balsavimas rodo tradicinių Europos partijų pasipriešinimą stiprėjantiems populistams, kurie pasisako prieš migrantus ir yra kaltinami keliantys grėsmę įstatymų viršenybės principui. Šis pasipriešinimas ypač akivaizdus artėjant kitų metų gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.
Ataskaita, rekomenduojanti inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, patvirtinta 448 Europos Parlamento narių balsais prieš 197. Tai buvo pirmas kartas, kaip pats parlamentas ėmėsi veiksmų šiam straipsniui inicijuoti. Ankstesnę procedūrą dėl Lenkijos pradėjo ES vykdomosios valdžios institucija – Europos Komisija.
Balsavimo dėl veiksmų prieš Vengriją iniciatorė Nyderlandų žaliųjų atstovė Judith Sargentini po jo lengviau atsiduso, ir su palengvėjimu priiminėjo sveikinimus iš ją palaikančiųjų Europos Parlamente, Strasbūre.
„Geras ženklas, kad šis parlamentas prisiima atsakomybę ir nori veikti“, - sakė J. Sargentini po balsavimo per spaudos konferenciją.
Ji paragino savo kolegas nepaleisti Vengrijos ir pareiškė, kad V. Orbano valdymas „pažeidžia vertybes, ant kurių buvo pastatyta ši sąjunga“
J. Sargentini pasiūlytoje rezoliucijoje perspėjama, kad Vengrijos veiksmai kelia „sisteminę grėsmę“ bloko pamatinėms demokratinėms vertybėms.
Joje reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, raiškos laisvės, akademinės laisvės, religinės laisvės ir mažumų bei pabėgėlių teisių.
Dėl procedūros pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį Vengrija galiausiai galėtų prarasti balsavimo teisę bloke.
Tačiau kelią tam gali užkirsti kitų ES šalių vyriausybės. Lenkija jau pažadėjo tai padaryti.
„Istorinis balsavimas“
Antradienį savo trumpoje kalboje Strasbūre V. Orbanas pažadėjo nepaklusti Europos Sąjungos "šantažui" sušvelninti prieš imigrantus nukreiptą savo poziciją. Pasak jo, šis spaudimas buvo pagrindinis EP balsavimo motyvas.
Atrodė, kad premjeras šįkart jau buvo susitaikęs su balsavimo rezultatu. Prieš balsavimą jis pareiškė, kad parlamentas jau yra apsisprendęs.
„Koks bebūtų sprendimas, Vengrija nepasiduos šiam šantažui. Vengrija gins savo sienas, stabdys neteisėtą migraciją ir gins savo teises“, - kalbėjo V. Orbanas, puoselėjantis krikščioniškos Europos viziją ir besipriešinantis musulmonų ir kitų religijų atstovų antplūdžiui į šį žemyną.
Tačiau V. Orbano vizijai priešinasi ne tik kairieji. Kai kurie Europos liaudies partijos (ELP), kuriai priklauso V. Orbano partija „Fidesz“, nariai taip pat balsavo prieš savo sąjungininką Budapešte.
EPP lyderis Manfredas Weberis pareiškė, kad jis palaikys procedūrą prieš V. Orbano vyriausybę.
Tačiau partijos atstovas sakė, kad ši centro dešiniųjų pažiūrų parlamento grupė šiuo klausimu yra susiskaldžiusi maždaug po lygiai.
Nors V. Orbano veiksmai sulaukė pasipriešinimo, juos pasveikino Europos Sąjungos populistai. Kraštutinių dešiniųjų lyderiai pasiūlė idėją sukurti bendrą visos Europos aljansą prieš kitų metų rinkimus.
ELP nario Jeano-Claude'o Junckerio vadovaujama Europos Komisija ne kartą surėmė ietis su V. Orbano vyriausybe, ypač Vengrija atsisakius priimti prieglobsčio prašytojus pagal ES schemą, inicijuotą per migracijos krizės piką 2015 metais.
Šių metų liepą Europos Komisija perspėjo, kad galėtų patraukti Budapeštą į Europos Teisingumo Teismą (ETT), dėl įstatymų, numatančių laisvės atėmimo iki vienų metų bausmes žmonėms, padedantiems nelegaliems migrantams.
ETT galėtų Budapeštui paskirti baudą, kuri Vengrijai nebūtų tokia skausminga kaip balsavimo teisės praradimas.
Organizacijos „Amnesty International“ ES žmogaus teisių ekspertė Berber Biala-Hettinga šį balsavimą pavadino „istoriniu“.
„Europos Parlamentas teisingai stojo už Vengrijos žmones ir už ES. Jie aiškiai parodė, kad žmogaus teisės, įstatymo viršenybė ir demokratinės vertybės nėra derybų objektas“, - pareiškė ji.
