Ar atvėrę duris norintiems imigruoti kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio išvengsime darbo jėgos trūkumo? Pasak Komisijos nario F. Frattini, ES privalo išmokti kovoti su daugiausiai protų pritraukiančia JAV. Jis siūlo ES įvesti JAV žaliosios kortelės atitikmenį – mėlynąją kortelę. Kaip šį pasiūlymą vertina imigracijos klausimus svarstantys EP nariai?
Demografinė statistika Europai daug optimizmo neteikia: šiuo metu vienam pensininkui tenka keturi darbuotojai, 2050-aisiais – jau tik du. Ar atvėrę duris norintiems imigruoti kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio išvengsime darbo jėgos trūkumo?
Pasak prognozių, 2050 m. trečdalis visų europiečių bus vyresni nei 65 metų amžiaus, 25 mln. žmonių išeis į pensiją, o ES gyventojų skaičius nuolat mažės. Dabartinė imigracijos politika ES taip pat nėra labai efektyvi: JAV pritraukia 5 proc. nekvalifikuotos ir 55 proc. kvalifikuotos darbo jėgos, Europa – 85 proc. nekvalifikuotų darbuotojų ir tik 5 proc. specialistų. Be to, Komisijos paskaičiavimais ES neteisėtai gyvena nuo 4,5 iki 8 mln. užsieniečių.
Šiandienis plenarinis posėdis prasidėjo Europos Parlamento narių diskusijomis dėl legalios ir nelegalios migracijos. Dalis jų sukosi ir apie ES darbo leidimo – „mėlynosios kortelės“ įvedimą. Ši nenuolatinė kortelė gerą išsilavinimą turintiems užsieniečiams leistų dvejus metus gyventi ir dirbti ES teritorijoje. Jos galiojimas galėtų būti pratęsiamas, radusiam darbą specialistui leidžiant persikelti į kitą ES valstybę.
Pasak F. Frattini, imigracija yra neišvengiama, į ją turime žvelgti ne kaip į grėsmę, bet kaip į Europą praturtinantį reiškinį. „Mūsų tikslas – išspręsti gilėjančią Europos demografinę krizę, pritraukiant 20 mln. darbuotojų iš užsienio“, – sakė Komisijos pirmininko pavaduotojas, ragindamas užpildyti egzistuojančias rinkos spragas.
Legali ir nelegali imigracija: dvi medalio pusės
Kokia Socialistų frakcijos narių iš Italijos Lilli Gruber bei Ispanijos Javier Moreno Sanchez, parengusių šiandien EP aptartus pranešimus dėl teisėtos ir nelegalios imigracijos, nuomonė apie mėlynąją kortelę?
Pasak Lilli Gruber, tai pirmasis, nors ir nedidelis žingsnis teigiama linkme. „Tam tikrais atvejais būtų teisinga atverti duris – juk skirtingose ES valstybėse egzistuoja konkrečią kvalifikaciją turinčių darbuotojų trūkumas“, – sakė europarlamentarė.
Moreno Sanchez tvirtinimu, teisėtą imigraciją skatinančios priemonės yra esminė kovos su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis grandis. Deputatas pabrėžia dialogo ir bendradarbiavimo su imigrantų kilmės valstybėmis svarbą. Anot jo, kitas žingsnis turi būti bendro nekvalifikuotų darbuotojų, kurių taip pat reikia Europai, statuso nustatymas.
Abu europarlamentarai sutaria, jog ES negali paprasčiausiai „nutekinti protų“, nieko neduodama mainais. L. Gurber ragina ne tik kovoti su nelegalia migracija, bet ir skatinti demokratijos ir ekonomikos plėtrą kilmės valstybėse. M. Sanchez siūlo plėtoti „apykaitinę migraciją“, apimančią apmokymus ir sugrįžimui skirtas dotacijas.
Dabartinė situacija
Šiuo metu imigracijos į skirtingas ES šalis taisyklės gerokai skiriasi. Be to, nėra galutinai užtikrinta ES piliečių teisė dirbti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje. Daugelis senųjų ES narių tebetaiko suvaržymus laisvam darbuotojų judėjimui pagal formulę 2+3+2. Kadangi pereinamojo laikotarpio priemonės iš viso gali būti taikomos ne ilgiau kaip septynerius metus, galutinis visos vidinės darbo rinkos atvėrimo terminas visų ES valstybių, įskaitant Rumuniją ir Bulgariją, piliečiams yra 2014 m. sausio 1 d.
