Paskelbtoje Europos Parlamento ataskaitoje rekomenduojama neversti bankų ir kitų finansų tarpininkų viešai skelbti būsimų akcijų sandorių kainų. Tačiau manoma, kad šis siūlymas susilauks aršios vertybinių popierių biržų kritikos.
Europos Parlamento deputatė Teresa Viljers teigė, jog Europos Komisijos pateiktas siūlymas viešai skelbti akcijų sandorių kainas yra nepraktiškas, todėl jo reiktų atsisakyti. Naujosios diskusijos susijusios su siekiu peržiūrėti dešimtmečio senumo Europos Sąjungos investicinių paslaugų direktyvą."Ji kliudys konkurencijai ir naujovėms bei suteiks faktinį monopolį vertybinių popierių biržoms", - apie ES vykdomosios institucijos siūlomą reikalavimą ataskaitoje teigė T. Viljers.
Finansinių paslaugų direktyva turėtų tapti ES bendrosios finansų rinkos "konstitucija", reglamentuojančia bankų, finansų maklerių ir vertybinių popierių biržų tarpusavio konkurenciją bei investuotojų apsaugą. Naujajai direktyvai turi pritarti Europos Parlamentas ir šalys narės, o T. Viljers rengia Parlamento poziciją.
Pasak parlamentarės, svarbu, kad Europos Komisijos siūlymai skatina žmones taupyti ir siūlo apsaugą smulkiesiems investuotojams. Tačiau T. Viljers pridūrė, jog būtina aiškiai išskirti investuotojų tipus, nes smulkiesiems investuotojams siūloma apsauga gali būti nereikalinga ir per brangi didmenininkams.
Kai kurie stambūs bankai, ypač Londone įsikūrusios institucijos, akcijomis prekiauja tiesiogiai, o ne per vertybinių popierių biržas. Šis procesas dar vadinamas vidine prekyba.
Tuo tarpu Europos Komisija pasiūlė peržiūrimos direktyvos 25-ojo straipsnio pataisą, verčiančią bankus ir finansų maklerius viešai skelbti mažmeninių sandorių kainas prieš juos sudarant, nes, Briuselio manymu, tokiu būdu kiti prekeiviai galėtų pasiūlyti palankesnes sąlygas.
Sausį skelbta, jog T. Viljers teigė rekomenduosianti panaikinti šią pataisą, kurią paskutinę minutę įterpė ES vykdomosios institucijos prezidentas Romanas Prodis (Romano Prodi).
Manoma, jog T. Viljers ataskaita bus šiek tiek pataisyta, nes vertybinių popierių biržos aktyviai ragina Europos Parlamento narius ir ES šalis 25-ojo straipsnio neatsisakyti.
"Akivaizdu, kad šis klausimas prieštaringas, ir pranešėja yra atvira kompromisiniams pasiūlymams, - apie save sakė Didžiajai Britanijai atstovaujanti deputatė. - Tačiau iki šiol panaikinimui nepateikta jokia praktiška ar priimtina alternatyva".
Mažesni taupomieji bankai nori, kad vidinė prekyba būtų kontroliuojama, nes, jų manymu, šio būdo įsigalėjimas gali sumažinti vertybinių popierių biržų apyvartą ir pakenkti akcijų kursams.
Vertybinių popierių biržos tokiose Europos šalyse kaip Ispanija, Italija ar Prancūzija nenoriai atsisakė vadinamosios koncentracijos taisyklės, pagal kurią per jas turėjo būti sudaromi dauguma akcijų sandorių. Tačiau mainais biržos tikėjosi naujos taisyklės, reglamentuosiančios vidinę prekybą stambiuose investiciniuose bankuose. Vis dėlto T. Viljers teigia, jog 25-asis straipsnis iš esmės nepanaikina koncentracijos taisyklės, be to, neįvertintos ir galimos šio straipsnio sąnaudos.
T. Viljers taip pat nemano, jog vien prekyba užsiimantys finansų makleriai, remiantis Europos Komisijos siūlymais, turėtų investuotojams dar ir patarti. Pasak deputatės, šis siūlymas gali padidinti nepatariamųjų paslaugų kainą "iki tokio lygio, kuris paverstų jas ekonomiškai nepagrįstomis".
Didžiajai Britanijai atstovaujančios parlamentarės nuomone, būtina atsisakyti ir "nepraktiškos" 20-ojo straipsnio ketvirtos dalies, verčiančios investicines bendroves mažesnius užsakymus skelbti viešai, jei jų nesugebama patenkinti iš karto."Tai būtų nesąžiningai naudinga vertybinių popierių biržoms", - aiškino T. Viljers.
Priėmus dabartinę investicinių paslaugų direktyvą 1993 metais, vertybinių popierių biržos buvo valdomos pačių vartotojų, tačiau dabar pagrindiniai žaidėjai tapo komercinėmis listinguojamomis bendrovėmis.
Be to, būtina aiškiau apibrėžti "tinkamiausio įvykdymo" sąvoką, susijusią su finansų maklerių atsakomybe pasiūlyti investuotojams geriausią sandorio kainą. T. Viljers manymu, šią sąvoka būtina apriboti "pagrįstomis pastangomis" sužinoti geriausią kainą, o ne visų prekybos vietų tikrinimu.
"Norint, kad vartotojai ir įmonės tiksliai žinotų, ką tai reiškia, jiems svarbu susitarti dėl veiklos politikos, numatančios naudojamas sandorių įvykdymo vietas".
Reuters-ELTA
