Europos Parlamentas siūlo šiek tiek greičiau mažinti tiesioginių išmokų ES valstybių žemdirbiams skirtumus nei numatyta Europos Komisijos pasiūlyme. Nė vienos valstybės žemdirbių gaunamos išmokos neturėtų būti mažesnės nei 65 proc. ES vidurkio, įsitikinę europarlamentarai.
EP siūlo, kad jaunieji ūkininkai galėtų gauti ketvirtadaliu daugiau tiesioginių išmokų už ne didesnį kaip 100 ha plotą, o ES valstybės galėtų skirti daugiau pinigų smulkiesiems ūkininkams. Kartu Parlamentas parėmė Komisijos siūlymą apriboti tiesioginių išmokų dydį ūkiui iki 300 tūkst. eurų ir stipriai sumažinti išmokas tiems žemdirbiams, kurie gauna didesnes nei 150 tūkst. eurų išmokas. Šie apribojimai nebūtų taikomi kooperatyvams, kurie perskirsto išmokas savo nariams.
Kartu EP nariai siekia, kad 30 proc. ES valstybei skiriamų tiesioginių išmokų turi būti susieta su aplinkosaugos priemonėmis: pasėlių įvairinimu, esamų daugiamečių pievų, ganyklų ir ekologinių vietovių išlaikymu. Šios priemonės turėtų būti taikomos lanksčiai ir priklausyti nuo ūkio dydžio; mažesniems nei 10 ha ūkiams jos neturi būti privalomos, pažymi EP.
Europarlamentarai nepritaria siūlymams pratęsti 2015 m. besibaigiančią pieno kvotų sistemą, tačiau siūlo mažiausiai tris mėnesius teikti paramą tiems pieno gamintojams, kurie savanoriškai sumažino gamybą bent 5 proc. Europarlamentarai siekia išlaikyti cukraus gamybos kvotas po 2015 m., kad ūkininkai geriau pasirengtų cukraus rinkos liberalizavimui, numatytam 2020 m.
EP taip pat siūlo numatyti, kokios rūšies žemės savininkai neturėtų gauti šios paramos, nebent jie įrodytų, kad ūkininkavimas yra esminė jų pajamų dalis. Tarp tokių būtų oro uostai bei sporto klubai. ES valstybės galėtų šį sąrašą papildyti.
Patvirtintas mandatas leidžia Parlamentui jau kovo pabaigoje pradėti derybas su ES Taryba dėl būsimosios ES žemės ūkio politikos. Europos Parlamentas pirmąkart istorijoje turės tas pačias galias kaip ir Taryba spręsti dėl ES žemės ūkio politikos reformos.
