„Daugelio netipinių sutarčių atveju stinga galimybių siekti išsilavinimo ir mokytis, gauti profesines pensijas ir profesiniu požiūriu vystytis“, – pažymi Europos Parlamentas trečiadienį patvirtintoje ataskaitoje (479 balsai už, 61 prieš, 54 susilaikė).
Deputatai atkreipia dėmesį, jog „tai didina ekonominį nesaugumą ir apskritai sukuria priešinimąsi pokyčiams ir globalizacijai“.
Vis daugiau darbuotojų ES dirba ne visą dieną arba pagal lankstų tvarkaraštį. Lankstumas gali padėti įmonėms prisitaikyti prie globalių pokyčių, o darbuotojams – suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Tačiau dalis netipinių darbo sutarčių nesuteikia darbuotojams pakankamų garantijų. Atsakydamas į Europos Komisijos paskelbtą Žaliąją knygą, Europos Parlamentas ragina užtikrinti deramą apsaugą visiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų sutarties tipo.
Nustatyta, jog 40 proc. pagal netipines sutartis dirbančių darbuotojų praėjus 6 metams vis dar neturi nuolatinės darbo vietos. Jauni žmonės, kurie pradeda dirbti pagal netipines darbo sutartis, rizikuoja likti ties darbo rinkos riba.
Darbas ne visą darbo dieną yra labiausiai būdingas moterims. „Moterims dabar tenka triguba našta – joms tenka aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, gimdyti daugiau vaikų ir vis daugiau rūpintis šeima“, – pažymi europarlamentarai. Jie susirūpinę dėl vyrams ir moterims mokamo darbo užmokesčio atotrūkio, nepakankamų galimybių derinti darbą ir šeimos gyvenimą bei vaikų priežiūros paslaugų trūkumo. Savo ruožtu deputatai „mano, kad pagyvenusiems darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai ir lanksčiomis sąlygomis likti darbo rinkoje, gauti deramą mokymą ir sveikatos apsaugą darbe“.
„Europos ekonomikai reikia, kad dirbtų daugiau žmonių, nes tik taip ji galės konkuruoti pasaulio mastu ir įgyvendinti socialinio saugumo įsipareigojimus“, – pažymi europarlamentarai. Kita vertus, „jei norima, kad darbo teisė susidorotų su XXI amžiaus uždaviniais, joje didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas užimtumo garantijoms visos darbuotojo karjeros metu, o ne konkrečių darbo vietų apsaugai“. Deputatai ragina Europos Komisiją, ES valstybes ir socialinius partnerius investuoti į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir žmogiškojo kapitalo vystymą kaip veiksmingiausias kovos su ilgalaikiu nedarbu priemones. Jie taip pat siūlo stiprinti kolektyvinių darbo santykių sistemą.
Nors europarlamentarai teigiamai vertina „darbo santykių tradicijų, sutarčių ir verslo modelių įvairovę“, jie nepritaria Žaliojoje knygoje pateiktam teiginiui, jog standartinė neterminuota darbo sutartis yra „pasenusi“ ir laikytina kliūtimi užimtumo augimui bei ekonomikos plėtrai. Jie siūlo Europos darbo teisėje įvardyti neterminuotas darbo sutartis kaip pagrindinę užimtumo formą. „Nėra pagrindo teigti, jog mažinant apsaugą nuo atleidimo ir silpninant standartines darbo sutartis padidės užimtumas“, – pažymi deputatai. Jie pateikia Skandinavijos šalių pavyzdį – iš jo „aiškiai matyti, kad aukšto lygio apsaugos nuo atleidimo ir darbo standartai visiškai suderinami su dideliu užimtumo augimu“.
Parlamentas „griežtai smerkia piktnaudžiavimus, kai nuolatinis darbas be jokios ekonominės būtinybės pakeičiamas naujų formų darbu“. Deputatų pastebėjimu, „taip ypač dažnai nutinka Europos žiniasklaidos įmonėse, siekiančiose plačiosios visuomenės, darbuotojų ir konkurentų sąskaita pasiekti daug didesnio negu įprasta trumpalaikio pelno“.
Europarlamentarai dar ragina Sąjungos valstybes geriau įgyvendinti darbo rinką reguliuojančius ES teisės aktus, taip pat panaikinti įsidarbinimo apribojimus ir pagerinti darbuotojų mobilumą.
Diskusijoje kalbėjusi Ona Juknevičienė (Liberalų ir demokratų aljansas) pritarė svarstomai ataskaitai.
