Šią savaitę Strasbūre vykstančioje plenarinėje EP sesijoje didelis dėmesys skiriamas Europos energetikos perspektyvoms.
Šiandieną bus aptartas B. Thomsen pranešimas dėl atsinaujinančių energijos išteklių, rytoj – J. Saryusz-Wolski pranešimas dėl bendros užsienio politikos energetikos srityje. Kaip pasiekti, kad iki 2020 m. ES penktadalį sunaudojamos energijos gamintų iš atsinaujinančių energijos šaltinių? Ar ateityje bus įsteigta ES specialiojo atstovo užsienio energetikos politikai pareigybė?
Europarlamentarų diskusijas dėl subalansuotos ES energetikos politikos vizijos stebėkite tiesioginėse interneto transliacijose iš plenarinių posėdžių salės pirmadienio ir antradienio vakarą.
Daugiau švaresnės energijos
Pirmadienį europarlamentarai diskutuos dėl Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narės iš Danijos Brittos Thomsen iniciatyva parengto pranešimo. Jame Komisija raginama iki metų pabaigos pateikti pasiūlymą dėl atsinaujinančių energijos išteklių teisinės sistemos.
Pranešime išreiškiama viltis, jog Komisija pasiūlys sektorinį sprendimą, numatantį aiškius ir realistiškus elektros energijos, transporto, šildymo ir vėsinimo sektorių tikslus. Pasak B. Thomsen, 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintas bendras privalomas ES tikslas iki 2020 metų 20 proc. visos ES sunaudojamos energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių leis sukurti „žalesnę“ ir konkurencingesnę Europą.
„Švaresnė energija leis sukurti naujų darbo vietų, skatins tyrimus ir inovacijas, didins energetinį saugumą ir mažins CO2 išmetimą“, – „žaliosios energetikos“ privalumus vardino europarlamentarė. Anot jos, atsinaujinančios energijos dalies didinimo uždavinys neatsiejamas nuo tikros elektros energijos vidaus rinkos sukūrimo, energijos vartojimo efektyvumo padidinimo penktadaliu bei prekybos CO2 emisijomis rinkos pertvarkos.
Laikas pamiršti vienašališkumą
Antradienį Europos Parlamento nariai svarstys Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcijos atstovo iš Lenkijos Jacek Saryusz-Wolski iniciatyva parengtą pranešimą, siūlantį kurti bendrą Europos užsienio energetikos politiką.
Europai didelį nerimą kelia jos didėjanti energetinė priklausomybė nuo nestabilių autoritarinių režimų, taip pat Rusijos ir jos kaimynių „dujų karų“ scenarijai. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J. Saryusz-Wolski ragina ES energetikos srityje pamiršti vienašališkumą ir su partneriais šnekėti vienu balsu, aktyvinant vadinamąją energetikos diplomatiją tarp gamintojų, tranzito šalių ir šalių vartotojų.
Energingesnė diplomatija ir didesnis solidarumas
Pasak pranešimo, energingesnę energijos politiką leistų vykdyti specialaus atstovo užsienio energetikos politikai pareigybės sukūrimas bei energetinio saugumo sąlygos įtraukimas į prekybos, asociacijos, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su gamintojomis ir tranzito šalimis. Energetikos chartijos sutartis, kurios iki šiol nėra ratifikavusi Rusija, turėtų tapti bendros Europos užsienio energetikos politikos pagrindu.
Pasak J. Saryusz-Wolski, svarbiausi pranešime įtvirtinami principai – diversifikavimas, strategiškai svarbių projektų, tokių kaip „Nabucco“ vamzdynas, įgyvendinimas, vienybė ginant ES interesus ir solidarumas krizinėse situacijose. „Europai reikia energetinio solidarumo. Kuomet trečiosios šalys naudoja energetiką kaip užsienio politikos įrankį, energija nebėra vien tik žaliava“, – sako europarlamentaras.
Pranešime taip pat šnekama apie abipusio rinkų atvėrimo, dialogo su Kinija, Indija ir Brazilija spartinimo, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų įtraukimo į užsienio energetikos politiką svarbą. Taryba ir Komisija raginamos įtikinti Rusiją įsipareigoti sukurti atvirą, sąžiningą ir skaidrią energijos gamybos ir tiekimo rinką.
