EP plenarinės sesijos debatuose dėl informacijos laisvės Italijoje Europos liaudies partijos, Europos konservatorių ir reformistų, taip pat Laisvės ir demokratijos Europos frakcijų atstovai ragino nenaudoti ES institucijų valstybių vidaus problemoms spręsti.
Tuo tarpu Socialistų ir demokratų, Liberalų ir demokratų aljanso, Žaliųjų bei Europos vieningųjų kairiųjų atstovai kvietė priimti ES teisės aktus, kurie užtikrintų žiniasklaidos pliuralizmą.
ES informacinės visuomenės ir žiniasklaidos komisarė Viviane REDING pažymėjo, kad ES spaudos rinkos reguliavimo galios yra ribotos, tačiau visos ES šalys turi institucijas, kurios užtikrina pagrindines teises šioje srityje. Komisarė kvietė europarlamentarus nesinaudoti ES institucijomis sprendžiant vidines šalių problemas.
Europos liaudies partijos pirmininkas Joseph DAUL pasmerkė bandymus naudoti EP vidinėms Italijos politinėms diskusijoms. Pasak jo, Italija yra demokratinė valstybė, kurioje gerbiama teisės viršenybė, o EP neturi galių šioje srityje ir neturėtų būti naudojamas sąskaitų suvedinėjimui.
Socialistų ir demokratų atstovas David-Maria SASSOLI (Italija) teigė, jog Italija yra didi demokratinė valstybė – tai įrodė ir pastarasis jos konstitucinio teismo sprendimas. Vis dėlto, deputato nuomone, informacijos laisvė turi būti užtikrinta visoje ES numatant bendrus standartus. EP narys siūlė priimti ES direktyvą, kuri numatytų visoms ES šalims privalomus kriterijus.
Liberalų ir demokratų aljanso lyderis Guy VERHOFSTADT (Belgija) ragino neneigti to, kad problema egzistuoja. Pasak deputato, tai, kad „Freedom House“ organizacija įvertino tris ES šalis kaip turinčias „iš dalies laisvą“ žiniasklaidą, kelia susirūpinimą, todėl Europos Komisija turėtų užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą.
Žaliųjų atstovė Judith SARGENTINI (Nyderlandai) teigė, jog pastangos ištrinti šiuos debatus iš EP darbotvarkės yra gėdingos. Pasak EP narės, Italijos žurnalistai taiko savicenzūrą, o Italijos demokratija tapo trapi. Deputatė pažymėjo, kad ir esamos ES narės, ir kandidatės turi laikytis Kopenhagos kriterijų.
Europos konservatorių ir reformistų atstovas Ryszard CZARNECKI (Lenkija) priminė, jog panašūs klausimai buvo iškilę ir kitose ES šalyse, įskaitant Lenkiją, tačiau EP to nesvarstė. Italija turėtų pati išspręsti savo vidaus problemas, teigė europarlamentaras.
Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Patrick LE HYARIC (Prancūzija) kritikavo Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconi įtaką žiniasklaidai, kuri, jo nuomone, yra nesuderinama su šiuolaikine demokratija. Deputatas ragino įkurti Europos žiniasklaidos laisvės stebėjimo centrą.
Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos atstovas Francesco SPERONI (Italija) pažymėjo, kad Italijos žiniasklaidoje opozicijos nuomonei skiriama daug dėmesio. Europarlamentaro manymu, jei Parlamentas iš tiesų mano, kad Italijoje trūksta žiniasklaidos laisvės, jis turėtų pradėti pagrindinių teisių pažeidimo procedūrą remdamasis ES sutarties 7 straipsniu, tačiau tam nėra realaus pagrindo.
Diskusijos pabaigoje atsakydama europarlamentarams, komisarė V. REDING informavo, kad ES galėtų priimti teisės aktus dėl žiniasklaidos pliuralizmo tik tuomet, jei jie padėtų spręsti vidaus rinkos problemas.
EP balsuos dėl rezoliucijos informacijos laisvės tema kitoje plenarinėje sesijoje, kuri numatyta spalio 19-22 d. Strasbūre.
