Prieš keturis dešimtmečius Šiaurės Jūroje prasidėjo naftos karštinė. Per trumpą laiką apsnūdęs Škotijos žvejų miestelis Aberdynas tapo naftos pramonės ir technologinių inovacijų centru, rašo „The New York Times“.
Šiaurės jūros naftos telkinių tyrimai leido Škotijai sukaupti brangią patirtį, kuria naudojasi visas pasaulis.
Patirtis ir naftos bei dujų ištekliai suteikė Aberdynui unikalias sąlygas. Nė pusės milijono gyventojų neturintis miestas išvengė Britaniją ir kontinentinę Europą apėmusios krizės.
Miestas tapo kone turtingiausia Jungtinės Karalystės vieta. Jį lenkia tik centrinė Londono dalis. Vidutinės Aberdyno gyventojo metinės pajamos siekia 32 tūkst. svarų sterlingų. Maždaug 100 tūkst. regiono gyventojų darbuojasi naftos pramonėje, kurios dėka nedarbo lygis yra dvigubai mažesnis nei visos šalies vidurkis.
Naftos pramonės darbuotojų vidutinės metinės pajamos siekia 64 tūkst. svarų sterlingų ir daugiau nei dvigubai viršija nacionalinį vidurkį.
Aberdyno gatvėmis rieda „Range Rover“, BMW ir „Mercedes“ markių automobiliai, tačiau miesto veidas neatrodo itin prabangus. Panašu, kad miesto barai mažai tepasikeitė per keturis klestėjimo dešimtmečius.
Žvejų laivelius išstūmė naftos pramonę aptarnaujantys laivai, dieną ir naktį zujantys po ankštą uostą.
Nors naftos ištekliai Šiaurės jūroje senka, tačiau Aberdynas ir toliau tęsia klestėjimo erą. Miestas stengiasi tapti inovacijų kalve.
Naftos bendrovės skverbiasi į gilesnius vandenis ir užkariauja tolimas sritis nuo Šetlando salų iki Barenco jūros. Būtinybė išgauti naftą nepalankiomis sąlygomis verčia kurti technologines naujoves.
Visai neseniai „Chevron“ drauge su partneriais skyrė 550 mln. svarų sterlingų dviems energetiniams projektams Šiaurės jūroje. Vieno iš projektų įgyvendintojai turės sukurti naftos gavybos įrangą, kuri veiktų didesniame nei vieno kilometro gylyje, o tuo metu paviršiuje dirbantis laivas privalės atlaikyti 30 metrų bangavimą.
Viso pasaulio naftos bendrovės brenda į gilesnius vandenis, todėl Aberdyne išvystytos technologijos turi paklausą nuo Brazilijos iki JAV ir Afrikos.
Narai yra nepajėgūs dirbti itin giliuose vandenyse, todėl įrangos montavimo darbus belieka patikėti specialiems laivams ir robotams, kurie jūros dugne kloja vamzdžius ir atlieka montavimo darbus. Sudėtinga įranga turi atlaikyti ne tik sūrų vandenį, bet ir milžinišką spaudimą.
Išteklių gavybos projektai giliuose vandenyse gali kainuoti milijardus, nes didžiąją dalį įrangos tenka montuoti ant jūros dugno, o ne ant paviršiuje tyvuliuojančios naftos platformos.
Energetinio troškulio skatinamas poreikis leistis gilyn į jūras ir vandenynus tapo tikra aukso gysla britų ir norvegų bendrovėms, kurios pirmosios ėmėsi reikiamų technologijų vystymo.
Britų bendrovės šiame versle užima 45 proc. visos pasaulinės rinkos. Pastaroji rinka kasmet išauga po 17 proc., todėl Aberdyno gyventojai gali tikėtis šviesios ateities.
Vis dėlto šioje sėkmės istorijoje ima ryškėti ir keletas nemalonių detalių. Visų pirma auga nerimas dėl atlyginimų burbulo. Kai kurie verslininkai gali apleisti Aberdyną ir ieškoti pigesėns darbo jėgos. Be to, senkantys Šiaurės jūros naftos ir dujų ištekliai galiausiai privers bent dalį įmonių perkelti savo verslą į perspektyvesnius regionus.
Tuo tarpu vietos ekspertai viliasi, kad ateityje miestui pavyks turtingai gyventi iš intelektinio kapitalo ir tęsti technologijų eksportą.
