Lietuvos ir Čekijos diplomatijos vadovai nepasirašė atviro Europos užsienio reikalų ministrų laiško, kuriuo yra išreiškiamas raginimas kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti naująją Strateginės ginkluotės sutartį (START). Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tikina, kad Lietuva pritaria START ratifikavimui ir ne kartą tą paramą išreiškė, tačiau laiško pasirašyti jis negalėjo, nes nebuvo atsižvelgta į pateiktus pasiūlymus.
„Mes, Europos užsienio reikalų ministrai, visiškai remiame JAV ir Rusijos Vyriausybių pastangas. Mes raginame kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti naująją START sutartį“, – rašoma atvirame ministrų laiške, kuris yra publikuojamas „The New York Times“ tinklapyje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras nesigina jau paskutinės Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos Briuselyje metu žinojęs apie rengiamą laišką. „Mes norėjome šitam tekstui pateikti tam tikrų siūlymų, o kadangi jie nebuvo priimti domėn neva dėl laiko trūkumo, tada aš nemačiau galimybės pasirašyti po šiuo tekstu. Ką padarė ir kolega čekas. Nenoriu sakyti, kad tekstas yra blogas, bet manau, kad bet kurį tekstą galima padaryti dar geresnį“, – Eltai sakė A. Ažubalis. Kokie tie siūlymai, Lietuvos diplomatijos vadovas teigė negalįs komentuoti.
Užsienio reikalų ministro vertinimu, dirbtina būtų sieti šio laiško nepasirašymą su Prezidentės Dalios Grybauskaitės nenuvykimu į Prahą, Rytų ir Vidurio Europos vadovų bei JAV Prezidento Barako Obamos (Barack Obama) susitikimą. Paraleliai buvo pasirašyta ir START sutartis.
„Lietuvos pozicija dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties yra nekintanti. Pirmiausia ją išreiškė Prezidentė savo laiške Jungtinių Valstijų Prezidentui, tą patį aš padariau lapkričio 15 dieną bendroje spaudos konferencijoje su JAV valstybės sekretore Hilari Klinton (Hillary Clinton), o vėliau, lapkričio 20 dieną, dalyvaudamas šešių Europos valstybių užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje NATO viršūnių susitikime Lisabonoje. Tą patį padariau ir susitikime su senatoriumi Džonu Makeinu (John McCain) paskutinio darbo vizito Vašingtone metu. Visa tai buvo pakankamai nušviesta tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidoje, pradedant nuo „Wall Streat Journal“, CNN“, – dėstė A. Ažubalis.
Pasak diplomatijos vadovo, Lietuva žiūri į START sutarties ratifikavimą kaip į galimybę pradėti tarptautinį dialogą dėl taktinių branduolinių ginklų įrėminimo tarptautinėmis sutartimis.
„Šie ginklai nėra niekur apskaityti, kontroliuojami, jie yra labai mobilūs, jie gali būti panaudojami įvairiomis karinėmis priemonėmis nuo patrankų lėktuvų iki įvairių mobilių sistemų. Mes žiūrime labai palankiai ir manome, kad ši sutartis, jeigu būtų ratifikuota, galėtų paskatinti valstybes, kurios turi tokį ginklą, pradėti diskusiją dėl šio ginklo civilizuoto įrėminimo“, – sakė A. Ažubalis.
Užsienio reikalų ministrų laiške yra pažymima, kad senoji START sutartis tarp JAV ir Rusijos baigėsi 2009 metų pabaigoje ir pirmą kartą per dešimtmečius tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos nėra abipusių patikrinimų ir stebėsenos branduolinėje srityje.
Europos užsienio reikalų ministrai„ svarbiu žingsniu“ vadina balandžio 8 dieną JAV ir Rusijos pasirašytą sutartį, kuria numatoma strateginių ginklų skaičių mažinti iki 1550 ir vėl pradėti tikrinimus.
„Naujosios START sutarties pasirašymas visame pasaulyje pripažintas dideliu laimėjimu, kuris vėl suteikė energijos diskusijoms dėl pasaulinės ginklų kontrolės ir nusiginklavimo. Tai yra signalas vilties, kad jau yra žengtas žingsnis ilgame kelyje į pasaulį be branduolinių ginklų“, – rašoma laiške, kuriame taip pat pabrėžiama, kad tai dar nėra įgyvendinta.
Autoriai pažymi, kad Europos Sąjungoje – visa istorinių aplinkybių įvairovė, tai yra sąjunga, kuri vienija nares iš abiejų buvusios „Geležinės uždangos“ pusių. „Mūsų šalys dabar priklauso tai pačiai vertybių bendruomenei, ir mes visi dalinamės ta pačia vizija apie saugią ir ramią aplinką. Naujos START sutarties ratifikavimas ir įgyvendinimas bus svarbus indėlis stiprinant taikos, saugumo ir nusiginklavimo tikslus“, – rašoma laiške.
Užsienio reikalų ministrai rašo apie tai, kad saugumo kūrime turėtų dalyvauti trys pusės – JAV, Europa ir Rusija.
„ES palaiko ilgalaikius strateginius santykius su JAV, ir dabar tai liečia ir Rusiją, kaip irgi strateginį partnerį. NATO viršūnių susitikimas Lisabonoje tapo istoriniu euroatlantiniuose santykiuose. Šis susitikimas gali pranašauti naujus santykius tarp Rusijos, JAV ir Europos, paremtus abipusiu pasitikėjimu, skaidrumu ir nuspėjamumu. Mūsų bendradarbiavimas turėtų padėti sukurti bendrą erdvę taikai, klestėjimui, stabilumui ir saugumui“, – rašo ministrai.
