Iš Lietuvai skirtų 3 milijardų litų Europos socialinio fondo paramos, labai reikalingos šiuo sunkmečiu, beveik penktadalis visos sumos atseikėjama valstybės tarnautojų gebėjimams tobulinti.
Europos socialinio fondo (ESF) parama labai svarbi dabar, ekonominės krizės metu, nes fondas remia užimtumą, padeda žmonėms įgyti geresnę kvalifi kaciją. Deja, Lietuva iš kitų ES šalių išsiskyrė užsimojusi net 19 proc. ESF lėšų skirti valstybės tarnautojų administraciniams gebėjimams tobulinti.
Investicijos skiriamos žmonėms
Europos Parlamento nariai kiekviena proga stengiasi pabrėžti, kad parlamentas daug dėmesio skiria ir dar daugiau skirs pagelbėti nuo trumpo pavadžio nutrūkusios laisvosios rinkos nuskriaustiems žmonėms. ES bando priešintis vadinamajam juodajam kapitalizmui, kurio daugiausia yra naujosiose šalyse. Nuo 1957-ųjų Europos socialinis fondas vadinamas pagrindine fi nansine ES priemone investicijoms į žmones. Investicijos skiriamos ne tarnautojams, valdininkams, bet paprastiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia socialinės paramos, kitaip sakant – reikia ištiestos rankos sunkiausiu metu, pavyzdžiui, praradus pajamas, darbą.
„Būtent tokiems reikalams šis fondas ir skirtas. Tačiau to nepasakysi apie ESF lėšas naudojančius Lietuvos valdininkus“, – sako Europos Parlamento narė Ona Juknevičienė ir ant stalo kloja grafi kus, kuriuose pavaizduota, kaip įvairios šalys naudoja ESF lėšas.
Parėmė turtuolius-vargšus
Beveik prieš mėnesį VL išspausdino straipsnį piktoku pavadinimu: „Parama – biurokratams šelpti“. Paskelbėme keliolika iš ESF paramą gavusių įmonių. Įspūdingas „socialiai remtinų“ įmonių sąrašas: AB „Lietuvos dujos“, AB „Mažeikių nafta“, AB Teo LT, AB „Hansabank“ (dabar „Swedbank“), UAB „Statoil“ ir net UAB „Novaturas“. Šios turtuolėsvargšės užsienio kapitalo įmonės paprašė ir gavo solidžią Lietuvos įmonėms skirtą paramą, kai kurios – 0,5, o drąsesnės – ir kelis milijonus litų.
Prie šios temos sugrįžome paskatinti skaitytojų dėmesio. Būtų naivu tikėtis, kad praėjus mėnesiui kas nors pasikeitė. O gal?
Vėl pateikėme klausimus Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) direktoriui Povilui Česoniui. O šis pasirinko gerai žinomą taktiką. Rusai tokį žaidimą vadina „pasiųsti antį“. Į paprastus ir aiškius klausimus tarsi atsakoma, tačiau iš tikrųjų kalbama apie kitus dalykus. Kitaip sakant, VL klausia apie tiltus, o ponas P.Čeponis mums atsako apie miltus.
„Pasiuntė antį“
Europos Komisijos duomenimis, Lietuva 2007–2013 m. administraciniams gebėjimams valstybės tarnyboje stiprinti skiria gerokai daugiau lėšų nei kitos šalys, t. y. apie 19 proc. visų gaunamų ESF lėšų. Kodėl tiek daug? Ar 2004–2006 m. neišmokome dirbti?
Sulaukėme ESFA direktoriaus „anties“: „Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento laikotarpiu Žmogiškųjų išteklių plėtros programai buvo duota 18 proc. visų Lietuvai skirtų struktūrinės paramos lėšų. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu ši suma sumažėjo iki 13,8 proc. Atkreipiame dėmesį, kad šios lėšos yra skirtos projektų veikloms įgyvendinti, o ne administruoti.“
Gerai, kad priduriama, jog iš paminėtų 13,8 proc. ES struktūrinės paramos lėšų (t. y. ESF) nė cento negali būti skiriama projektams įgyvendinti bei ESF administruoti ir administ ruojančioms institucijoms išlaikyti. Tačiau net neužsimenama apie lėšas tarnautojų administraciniams gebėjimams tobulinti.
Tarnautojams – riebus kąsnelis
Apskritai ES struktūrinės paramos programų ir ESF prioritetų pavadinimai tikriausiai ne atsitiktinai griozdiški, todėl be papildomų paaiškinimų nesuprasi, ką kuris pavadinimas iš tikrųjų reiškia. Štai jau minėtam ESF prioritetui „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ 2007–2013 m. bus skirta 584,86 mln. Lt. Tiek pinigėlių krizės laiku. Ar ne per riebus kąsnelis? Gal tokį kąsnį atmatavo Briuselis? „Pagal prioritetus lėšas nusistato kiekviena valstybė, o Briuselis tik patvirtina, žinoma, jeigu neperžengiamos sveiko proto ribos“, – sako Europos Parlamento narė O. Juknevičienė.
Taigi Lietuva sau nusistatė tokią sumelę, kuri sudaro apie 19 proc. visų gaunamų ESF lėšų nuo per 1,1 mlrd. EUR (per 3,2 mlrd. Lt) iki 2013-ųjų. Tokie duomenys pateikti ofi cialiame Europos Komisijos tinklalapyje.
Elgiamasi taip, lyg būtume turtuoliai
Beje, tik Lietuva turi tokį apetitą. Kai kurios senosios ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Danija ir kt. administravimo gebėjimams stiprinti visai neskiria lėšų. Kukliau elgiasi ir naujosios ES narės. Mūsų kaimynės Estija ir Lenkija šiems reikalams skiria po 5 proc., Slovėnija ir Slovakija – po 2–3 proc., Čekija – 10 proc. ir Latvija – 13 proc.
Negailėtume šių pinigėlių, tačiau tiek pat mažiau lėšų Lietuva gauna kitiems reikalams. Pavyzdžiui, įsidarbinimo vargams palengvinti, ypač padidėjus nedarbui. ES valstybėse vidutiniškai skirta net 29 proc. ESF lėšų, o Lietuvoje bandoma išsiversti su 11 proc. Socialinei atskirčiai mažinti ES vidutiniškai skirta 14 proc., o Lietuvoje – tik 6 proc. Gal mes esame turtingesni nei kitos ES valstybės?
